SeniÅ«naiÄ?ių ir seniÅ«naitijų, kaip tam tikros valdymo institucijos, beje, esanÄ?ios arÄ?iausiai žmonių, atsiradimo naudingumu abejoja ne tik savivaldybių atstovai, seniÅ«nai, bet ir kai kurių bendruomeninių organizacijų lyderiai. Po konferencijos mintimis apie tolimesnÄ™ savivaldos plÄ—trÄ… į gyvenamųjų bendruomenių lygmenį papraÅ¡Ä—me pasidalinti Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio.

 

Man kai kurių konferencijos dalyvių kalbos priminÄ— kitas diskusijas, kur taip pat buvo sprendžiami klausimai, susijÄ™ su valstybÄ—s valdymo decantralizacijos reikalais, kuomet savivaldybių atstovai, populiariai vadinami savivaldybininkai, stengÄ—si įrodyti, kad valstybÄ—s valdymo reikalų dalis privalo bÅ«ti perduota kuo arÄ?iau žmonių, į savivaldybių lygmenį. Tokios pozicijos visuomet stengiausi laikytis ir aÅ¡, nes taip pat kaip politikas pradÄ—jau savo keliÄ… savivaldybÄ—s taryboje, po to į savivaldos reikalus gilinausi ir jos pozicijas gyniau eidamas mero pareigas. Tik tuo metu savivaldybininkai įrodinÄ—jo, kad galima reikalus tvarkyti kur kas efektyviau, jeigu bus atsižvelgiama į Europoje plaÄ?iai taikomÄ… subsidiarumo principÄ…, tiksliau pasakius, sprendimų priÄ—mimo galios nukÄ—limÄ… į įmanomai žemiausius demokratinÄ—s sistemos darinius, kur tos funkcijos galÄ—tų bÅ«ti atliekamos kur kas arÄ?iau žmonių ir į valstybÄ—s valdymo procesÄ… įtraukiant kuo daugiau paÄ?ių pilieÄ?ių, kurių dalyvavimas valdžios veiklÄ… padaro skaidresnÄ™, o pinigų panaudojimÄ… efektyvesnį. Tiesiog kai kada net nejauku žiÅ«rÄ—ti, kad tie patys savivaldos plÄ—tros puoselÄ—tojai pradeda manyti, kad žemiausias, visus subsidiarumo principus atitinkantis darinys ir yra ta institucija, kurioje jis Å¡iuo metu dirba. Merai mano, kad jie yra arÄ?iausiai žmonių ir viskÄ… puikiai žino. Viename iÅ¡ ankstesnių savivaldybių forumų pats savivaldybių asociacijos prezidentas yra pasakÄ™s: ,,Žinau net, kur kokiÄ… Å¡aligatvio plytelÄ™ pakeisti reikia." Kai kurie seniÅ«nai taip pat deklaruoja, kad viskÄ… žino, tik pinigų neturi, ir jiems taip pat jokie patarÄ—jai nÄ—ra reikalingi. Bet keisÄ?iausiai atrodo gana įtempti santykiai tarp seniÅ«nijose įsisteigusių bendruomeninių organizacijų ir renkamų seniÅ«naiÄ?ių. Kyla natÅ«ralus klausimas kodÄ—l? KodÄ—l du dariniai, kuriuos pripažįsta mÅ«sų įstatymai ir kurie turÄ—tų dirbti ranka rankon, dažnai konfrontuoja. Taip ir norisi paklausti: „DÄ—l ko kovojate, brangieji?" Juk iÅ¡skyrus galimybÄ™ dirbti savo bendruomenių labui daugiau nieko neturite, o jeigu bendruomeninÄ—s organizacijos ir gauna vienÄ… kitÄ… litÄ… per projektinius finansavimus, tai į tas lÄ—Å¡as tikrai nepretenduoja seniÅ«naiÄ?iai. Galiu pasakyti, netgi atvirkÅ¡Ä?iai, seniÅ«naiÄ?iai galÄ—tų bÅ«ti pakankamai tvirtais sÄ…jungininkais atstovaudami toms paÄ?ioms bendruomenÄ—ms savivaldybių institucijose, nes turi tam reikalingÄ… savo gyvenamosios vietovÄ—s mandatÄ…, kurio neturi ir niekada neturÄ—s visuomeninÄ— organizacija, nors į savo pavadinimÄ… ir yra įsiraÅ¡iusi tos gyvenamosios vietovÄ—s pavadinimÄ…. Apie tai, manau, iÅ¡samiau negu bet kur kitur iki Å¡iol ir buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta konferencijoje. Dar kartÄ… buvo pasakyta, kad bendruomeninÄ— organizacija gali atstovauti tik savo organizacijos nariams, taÄ?iau veikti ji gali ir kur kas plaÄ?iau, t.y. ne tik tos paÄ?ios bendruomenÄ—s, kurios pavadinimu bendruomeninÄ— organizacija pasivadino, rÄ—muose, bet ir gretimose bendruomenÄ—se, savivaldybÄ—s ar net respublikiniu lygiu organizuodama renginius ar save realizuodama kitose veiklose, į jas įtraukdama kuo didesnį skaiÄ?ių bendrapilieÄ?ių. Beje, apie tai savo nuomonÄ™ buvau iÅ¡sakÄ™s dar praÄ—jusiais metais tiek TÄ—vynÄ—s sÄ…jungos žiniose, tiek Ūkininko patarÄ—juje. TodÄ—l kur kas įdomesnis klausimas bÅ«tų, dÄ—l ko kovojama ir kÄ… reikÄ—tų padaryti, kad sumažėtų ta prieÅ¡prieÅ¡a bent gyvenamųjų bendruomenių vietovÄ—s teritorijose, kur veikia visuomeninÄ—s bendruomenių organizacijos ir seniÅ«naiÄ?iai, kur, kaip minÄ—jau, kaip niekur kitur turÄ—tų bÅ«ti santaika ir vienybÄ—, pripažinimas ir parama vieni kitiems.

 

Kaip ir esu minÄ—jÄ™s, bent Å¡iuo laikotarpiu negalima bÅ«tų įtarti, kad konfrontacija vyksta dÄ—l pinigų, tiksliau, dÄ—l jų perskirstymo, nes dauguma atvejų pinigų skirstymas prasideda ir baigiasi savivaldybÄ—se. Bent kol kas mažai tikÄ—tina, kad seniÅ«naitijos gera valia iÅ¡ ,,stipraus ir visažinanÄ?io centro", savivaldybÄ—s, jų gautų, nors kai kur tokio geranoriÅ¡kumo užuomazgų jau yra. Tai dÄ—l ko dar galÄ—tų trukdyti seniÅ«naiÄ?iai? Kur padaryta ta klaida? Gal ir Ä?ia įsivÄ—lÄ™ politinÄ—s konkurencijos reikalai? Juk ne paslaptis, kad ypaÄ? praÄ—jusioje Seimo kadencijoje, kuomet buvo svarstomi su savivaldos plÄ—tra link gyvenamųjų bendruomenių klausimai, kai kurie politikai labai skatino sau palankių bendruomeninių organizacijų steigimÄ…, o vÄ—liau net ir Seime prieÅ¡inosi seniÅ«naiÄ?ių ir seniÅ«naitijų atsiradimui. NesinorÄ—tų į vienÄ… gretÄ… statyti visų bendruomeninių organizacijų, daugeliu atvejų tarp jų narių ir vadovų pažįstu ne vienÄ… labai nuoÅ¡irdžiai besidarbuojantį visuomenininkÄ…, besistengiantį savo organizacijos ir bendruomenÄ—s labui, taÄ?iau yra ir tokių, kurių vadovai įžvelgÄ— labai paprastÄ… bÅ«dÄ… uzurpuoti lyderystÄ™ paprasÄ?iausiu bÅ«du, įsteigiant visuomeninÄ™ bendruomeninÄ™ organizacijÄ… kad ir iÅ¡ trijų asmenų, vÄ—liau per kitus asmenis arba net ir tiesiogiai save pasiÅ«lant jos vadovu ir taip tampant pripažintu visos gyvenamosios bendruomenÄ—s lyderiu. O kaipgi vÄ—liau gyventojai, kurie ne visada pakankamai domisi kad ir arÄ?iausiai namų vykstanÄ?iu vieÅ¡uoju gyvenimu, elgtųsi įvairaus lygmens rinkimuose? Negi nepritarsi ir nebalsuosi už tos bendruomenÄ—s lyderį, nors ir tapusį ne visuotinių rinkimų bÅ«du, savivaldybÄ—s rinkimuose. Negi neįsiklausysi į jo nuomonÄ™, kaip derÄ—tų elgtis balsuojant ir kituose įvairaus lygmens rinkimuose. Galų gale nors ir gaila, bet juk ne visi žmonÄ—s pakankamai supranta, kuo bendruomenÄ—s organizacijos, įregistruotos pagal asociacijų įstatymÄ…, lyderis skiriasi nuo iÅ¡rinkto lyderio, seniÅ«naiÄ?io. TodÄ—l manytina, kad tarp seniÅ«naiÄ?ių prieÅ¡ininkų yra nemažai ir tokių, kurie pajautÄ— politinÄ™ konkurencijÄ…. TaÄ?iau ar blogai ta konkurencija? Manau, tai teigiamas dalykas, savaime suprantama, jeigu ji neperžengia padorumo ribų ir nukreipia teigiama linkme - konkuruoti ne ambicijomis, vieni kitų neigimu, o darbu bendruomenÄ—s labui. O žmonÄ—s atsirinks, kas yra vertesnis bÅ«ti jų atstovu aukÅ¡tesnÄ—se renkamose institucijose. Galu gale diskusijose galima bus aiÅ¡kintis ir dÄ—l keliamų kandidatų į aukÅ¡tesnes renkamÄ…sias valdžias. Demokratiniais pagrindais vystoma diskusija, manau, kur kas naudingesnÄ— ir tai paÄ?iai bendruomenei, ir visai valstybei. Svarbu, kad tai vyktų konkurencinÄ—s demokratijos bÅ«du. Juk ir Å¡iuo metu ne vienas darbu gyvenamosiose vietovÄ—se užsitarnavÄ™s pripažinimÄ… bendruomeninių organizacijų atstovas yra tapÄ™s seniÅ«naiÄ?iu.

 

NenorÄ—Ä?iau ginÄ?ytis ir dÄ—l konferencijoje iÅ¡sakytos nuomonÄ—s, kad seniÅ«naiÄ?ių rinkimų sistema yra nepakankamai tobula, kad kai kur gyventojų dalyvavimas renkant seniÅ«naiÄ?ius labai negausus. Taip, to yra, taÄ?iau juk ne visur taip. Kai kur žmonÄ—s pakankamai teigiamai pažiÅ«rÄ—jo į seniÅ«naiÄ?ių rinkimus, o be to, tokių rinkimų tradicijų formavimas tik prasidÄ—jo. Gaila, kad kai kur jis prasidÄ—jo nesulaukÄ™s geranoriÅ¡kumo, tinkamos pagalbos ir paramos bei moralinio palaikymo iÅ¡ vietinÄ—s valdžios institucijų. Taip pat netgi ir konferencijos metu buvo iÅ¡sakyta pastabų, kad ir seniÅ«naiÄ?ių rinkimų metu pasitaikÄ— perdÄ—to noro įtakoti rezultatus siekiant į seniÅ«naiÄ?ių pozicijas iÅ¡rinkti vietinei valdžiai politiÅ¡kai naudingus žmones. Dažniausiai tai buvo daroma stengiantis užtikrinti reikiamų žmonių dalyvavimÄ… ir nepageidautinų nedalyvavimÄ… rinkimuose. TaÄ?iau esu optimistas ir tikiu, kad tai laikini reiÅ¡kiniai, kad laikas ir valdžios bei paÄ?ių bendruomenių veikla, siekiant judÄ—ti demokratijos plÄ—tros linkme, ir Å¡ioje srityje įneÅ¡ teigiamų korekcijų. Be to, manau, kad mÅ«sų laukia dar ne vienas žingsnis įtvirtinant seniÅ«naiÄ?ių ir seniÅ«naitijų pozicijas įstatymais, stiprinant seniÅ«nijų bei jų teritorijose demokratiÅ¡kai renkamų seniÅ«naitijų galias, joms deleguojant daugiau funkcijų. PrieÅ¡ingu atveju noras per renkamus atstovus seniÅ«nijose iÅ¡plÄ—sti valstybÄ—s valdyme dalyvaujanÄ?ių pilieÄ?ių skaiÄ?ių gali bÅ«ti sužlugdytas. Kokių funkcijų galÄ—tume deleguoti į žemiausiÄ… savivaldos lygmenį, seniÅ«nijas, manau, dar laukia nemažai diskusijų. Funkcijų perdavimas turi bÅ«ti suderintas ne tik su kompetencijos seniÅ«nijose didinimu, bet ir lėšų, kurias atsižvelgiant į bendruomenių poreikius galÄ—tų perskirstyti prie seniÅ«nijų veikianÄ?ios seniÅ«naiÄ?ių tarybos, skyrimu. Juk seniÅ«naiÄ?ius, rinktus atstovus (tai yra bÅ«tina disponuojant vieÅ¡aisiais finansais), seniÅ«nijose jau turime. Manau, tai turÄ—tų bÅ«ti įteisinta įstatymu, nes pagrindinio valdžios sverto, galimybÄ—s valdyti finansinius resursus, savanoriÅ¡ko atidavimo į žemesnį lygmenį tikÄ—tis bent kol kas neverta.

(straipsnis publikuotas laikraštyje Ūkininko Patarėjas)