Pavadinimas: Žemės pardavimas užsienie?iams: pratęstas pereinamasis laikotarpis – paskutinis šansas susitvarkyti
Kategorija: Archyvas
Data: Aug 4, 2010
http://www.pupinis.lt/straipsnis-72.html

Žemės pardavimas užsienie?iams: pratęstas pereinamasis laikotarpis – paskutinis šansas susitvarkyti


2011 m. gegužę baigiasi pereinamasis laikotarpis, draudžiantis užsienie?iams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę. Ta?iau praeitų metų pabaigoje Seimas priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo Vyriausybę derėtis su Europos Komisija (EK), kad šis pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas iki 2013 m.



Kai kurios ES institucijos iš esmės neprieštarauja tokiam Lietuvos vyriausybės pageidavimui, ta?iau neįtikinus Europos Komisijos pereinamojo laikotarpio pratęsti, užsienie?iai Lietuvoje galės pirkti žemę be jokių dabar taikomų apribojimų.

 

Ieško landų apėjimui

 

E. Pupinis: „Apribojimai netaikomi užsienie?iams, kurie ne mažiau kaip trejus metus nuolat gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla."

 

Tiesa, Lietuvos išsireikalautu pereinamuoju laikotarpiu užsienie?iams taikomų apribojimų pobūdis ir apimtis jau nuo jų taikymo pradžios kėlė daug klausimų.

 

Konstituciniu įstatymu nustatyti apribojimai užsienie?iams pirkti žemės ūkio ir miško ūkio paskirties žemę netaikomi užsienie?iams, kurie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla.

 

Advokatų kontorų teisininkai iš karto suskubo patarti, kad tokiu atveju užsienie?iui nebūtina visą tą laikotarpį būti ar gyventi Lietuvoje, užtenka turėti leidimą ?ia nuolat gyventi ir įrodyti, kad vertiesi žemės ūkio veikla. Taip pat išsiaiškinta, kad apribojimus galima apeiti užsienie?iui Lietuvoje registruojant įmonę (juridinį asmenį).

 

Įdomu tai, kad įstatymo leidėjo principinė pozicija buvo leisti žemę pirkti užsienie?iams tik tų šalių, kurios atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Paprastai kalbant, žemę buvo leista pirkti tik Europos Sąjungos ir NATO šalių pilie?iams. Ta?iau praktikoje bet kurios šalies užsienie?iui įregistravus juridinį asmenį Lietuvoje, nebuvo taikomos nei pereinamojo laikotarpio, nei ribojan?ios nuostatos dėl Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų.

 

Kaip kad dažnai mūsų valstybėje yra buvę, teisininkai, atstovaujantys suinteresuotą žemės įsigijimu pusę, pasirodė stipresni negu valstybės interesas ir politikų pozicija. Ta?iau, ar pakankamai tvirta pozicija buvo daugelį metų žemės klausimus sprendusios kairiųjų valdžios, klausimas lieka atviras.

 

Rezultato nedavė

 

Visi sutinka, kad esamas žemės pirkimo reguliavimas ir taikomi apribojimai - o ir jų taikymui Lietuvos išreikalautas besibaigiantis septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį Lietuvoje turėjo susiklostyti žemės rinka, išsilyginti žemės kainų skirtumas Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse, sustiprėti Lietuvos ūkininkai, - ko gero, tokių rezultatų, kokių buvo laukiama, taip pat nedavė.

 

Priešingai, spauda mirga pranešimais apie neteisėtai užsienie?iams išparduotą žemę, skai?iuojamą tūkstan?iais hektarų, o oficialios institucijos garsiai skundžiasi, jog nieko padaryti negali. O gal nenori?

 

Esama situacija suskirstė visuomenę į dvi dalis.

 

Vieni teigia taip: kadangi praktiškai jokie apribojimai dėl žemės pirkimo užsienie?iams ir taip nebuvo taikomi, derėtis dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo nėra prasmės. Esą tokiais žemės pirkimo ribojimais yra mažinama legali lietuviškos žemės paklausa.

 

Kita visuomenės dalis primygtinai tvirtina, kad neribojamas žemės pardavimas užsienie?iams gali grėsti nacionaliniam Lietuvos saugumui, o ilgaainiui atvesti ir prie Lietuvos suvereniteto praradimo.

 

Suprantama, kad tai atspindi kraštutinius požiūrius: pirmieji ignoruoja faktą, kad jau po metų pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus galima netrukdomai legalizuotis neteisėtai pirktą žemę, o kiti ignoruoja realybę, kad anks?iau ar vėliau Lietuvoje turės atsirasti žemės rinka, kurioje lygiomis teisėmis dalyvaus ir užsienie?iai, o šie savo darbu, mokamais mokes?iais padės kurti mūsų pa?ių valstybės gerovę.

 

E. Pupinis: „Formalus pereinamojo laikotarpio pratęsimas nesukurs Lietuvoje sveika konkurencija grįstos žemės rinkos."

 

Akivaizdu, kad vien tik formalus pereinamojo laikotarpio pratęsimas neužtikrins žemės kainų skirtumų suvienodinimo Lietuvoje ir ES valstybėse, nesukurs Lietuvoje sveika konkurencija grįstos žemės rinkos, galų gale neišspręs jau dabar susiklos?iusios situacijos dėl užsienie?ių neteisėtai įgytos žemės. Kita vertus, negalime leisti, kad užsienie?ių neteisėtais būdais (per tre?ius asmenis) įgyta žemė būtų paprastai legalizuota iš karto pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

 

Į šias problemas neturėtų būti žvelgiama tik iš vieno konstitucinio įstatymo pusės. Nemanau, kad termino užsienie?iams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, pratęsimas ar panašūs pavieniai siūlymai galėtų iš esmės pakeisti ar užkirsti kelią susiklos?iusiai ydingai žemės pirkimo praktikai.

 

Reikia kompleksiško požiūrio

 

Be abejonės, mūsų siekiamas pereinamojo laikotarpio pratęsimas turėtų būti siejamas su žemės reformos pabaiga. Žemės rinkos liberalizavimas užsienie?iams negali prasidėti, kol nebus užbaigta bent jau esminė žemės reformos dalis, nuosavybės atstatymas.

 

Svarbu ir tai, kad būtų apskaityta visa fizinių ir juridinių asmenų valdoma žemė, jos dabartiniai savininkai turi būti aiškiai įvardinti viešame registre. Seime praėjusios sesijos metu priimant Žemės įstatymo pataisas buvo įkurtas Žemės fondas, kuris turėtų tapti tam tikru valstybės įrankiu, besirūpinan?iu valstybine žemės ūkio paskirties žeme.

 

Vyriausybės programoje yra numatytas ir jau svarstomas mokes?io už nedirbamą žemę didinimas, kas tikrai leistų drausminti lengvo pelno besivaikan?ius žemės perpirkėjus. Net ir iš pirmo žvilgsnio nesusiję dalykai, tokie kaip visuotinis pajamų deklaravimas, neteisėtai įgyto turto konfiskavimo instituto įvedimas, griežtesni įpareigojimai žemės prie upių, ežerų, jūros ar kitų telkinių savininkams suteikti atvirą priėjimą visuomenei, veikiausiai padėtų oficialioms institucijoms kovoti su neteisėta veikla. Taigi pratęstas pereinamasis laikotarpis galėtų ir turėtų tapti savotišku paskutiniu šansu Lietuvai susitvarkyti šioje srityje.

 

Edmundas Pupinis yra LR Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Priklauso Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikš?ionių demokratų partijos frakcijai.