Edmundas Pupinis

Straipsniai

Ar nubaus Lietuvos žmonės valdan�?iuosius už nusikaltimus?
Žmonės, tvarkydamiesi asmeniniame ūkyje ir turėdami tam tikrų išlaidų, supranta, kad jeigu savo gyvenamajame name pirmiau atliks pastato apšiltinimą arba bent pasikeis langus į sandaresnius, gaus daugiau ekonominės naudos negu investavę į labai brangų televizorių arba perkloję kiemą naujomis šaligatvio plytelėmis. Savaime suprantama, smagu turėti ir naują, prabangų televizorių, ir kiemą iškloti naujomis plytelėmis, ta�?iau jeigu žinai, kad ne pirmos būtinybės daiktus gali įsigyti ar kiemo tvarkymo darbus atlikti gavęs ekonominę naudą apšiltinęs pastatą, renkiesi ekonomiškai pagrįstą, o ne vizualiai patrauklų ar prieš kaimyną pasipuikuoti leidžiantį sprendimą. Tą patį galime kalbėti ir apie švietimo sistemą. Atrodo, dauguma suprantame, kad šeimoje labai svarbu pirmiau sudaryti sąlygas vaikams mokytis, kad ateityje jie netaptų mums ir valstybei našta, o valstybės vyrai, gavę valdžią, dažnai užmiršta, kad, kaip ir šeimoje, pirmiausia reikia investuoti į tuos dalykus, kurie atsiperka, kurie užtikrina sėkmingą valstybės raidą, pavyzdžiu galėtų būti švietimo sistema ar pastatų renovacija.

Mūsų valstybėje kažkaip viskas vyksta atvirkš�?iai. Žmonės pakliuvę į vykdomąją valdžią užmiršta papras�?iausius ekonomikos dėsnius, bet stengiasi statyti sau paminklus arba populistiniais darbeliais papirkinėti rinkėjus nukreipdami jų žvilgsnius ir dėmesį nuo esminių klausimų. Taip ir statome šimtamilijoninės vertės stadionus, valdovų rūmus, brangiausias paveikslų galerijas, dešimtimis milijonų investuojama į ministerijos pastato remontus, kuomet dar daugelyje mokyklų, nekalbant apie daugiabu�?ius, pro langus švilpia vėjas, o švietimo sistema dėl prasto finansavimo tiesiog merdi. Kas tai? Ar tik populizmas, kuris skatino buvusius ir esamą premjerus A. Brazauską, G. Kirkilą, R. Paksą ar buvusį Ekonomikos komiteto pirmininką, ÅŖkio ministrą V. Uspaskichą, Valstie�?ių liaudininkų lyderę, žemės ūkio ministrę K. Prunskienę ir jų partijų kolegas lengva ranka leisti pinigus visur kitur, tik ne tokiems strateginiams valstybės reikalams kaip energijos taupymas ar švietimo sistemos stiprinimas. Man kai kada atrodo, kad daromas suplanuotas nusikaltimas. O tiksliau, siekiama išleisti pinigus kur nors kitur, kad ekonominiams ir kitiems valstybės sėkmingą raidą užtikrinantiems svarbiems sprendimams jų papras�?iausiai neliktų.
Jau pirmaisiais darbo Seime metais teikiau įstatymo projektą dėl mokestinių lengvatų taikymo asmenims, kurie renovuoja savo būstą. Anot valdan�?iųjų, dėl tam tikrų mokes�?ių valstybės biudžetui netek�?ių šiam projektui nebuvo pritarta, nors toks įstatymas galėjo paskatinti žmones investuoti į pastatų šiltinimą. Savo ruožtu valdantieji su didžiausia energija ,,prastūmė“ Seime PVM lengvatą daržovių augintojams, nors iš anksto buvo aišku, kad iš to pasipelnys tik prekybinės bazės ir didieji tinklai, o ne daržovių augintojai.
Nuolat ,,daužomi“ ekonomikos ekspertų priešrinkiminiu laikotarpiu socialdemokratai pradėjo kalbėti apie energijos taupymą. Ar tos kalbos yra nuoširdžios, parodys ateitis. O gal tai tik baimė netekti valdžios ar manymas, kad gavę vykdomąją valdžią nepriklausomi nuo Gazpromo ir Dujotekanos pinigų politikai vis tiek skubiai spręs pastatų renovacijos klausimus, o gal tikimasi sėkmės atveju ir sudarius kokią nors „kreivą“ koaliciją vėl ignoruoti ir blokuoti pastatų renovaciją ir energijos taupymą skatinan�?ių klausimų svarstymą bei toliau žmonių sąskaita ,,šelpti“ dujininkus?
Tenka pastebėti, kad sprendimų dėl energijos taupymo vengė ir jokių sprendimų nesiūlė net tik G. Kirkilas, A. M. Brazauskas, bet ir ūkio ministrai, taip pat ir ankstesnės Seimo kadencijos Ekonomikos komiteto pirmininkas, o vėliau ūkio ministras V. Uspaskich. Todėl kyla natūralus klausimas, ar jie buvo laisvi, nesusaistyti interesų ir galėjo priimti arba skatinti, kad tokie energijos taupymą lemiantys sprendimai būtų priimti. Ar būdamas dujas tiekian�?ios įmonės akcininku V.Uspaskich, atėjęs į politiką ir tapęs Ekonomikos komiteto pirmininku, o vėliau ūkio ministru, norėjo rūpintis pastatų renovacija ir mažinti dujininkų pelną? Aišku, kad ne. Jis, tapęs ūkio ministru, daugiau rūpinosi, kaip atkovoti iš Dujotekanos prarastas pozicijas dujų rinkoje. Pastatų nerenovacija, o tiksliau, didelės dujų sąnaudos šildymui, vienu metu ir jam buvo vienas iš pasipelnymo šaltinių. Turbūt nereikia ypatingų mokslų, kad suprastum, jog didesniam šilumos ar energijos kiekiui pagaminti reikalingas didesnis kiekis kuro, o Lietuvoje tam reikalui 80 procentų naudojamos dujos. Kuo daugiau sudegini, tuo daugiau pelno nubyra. Kam tada stengtis renovuoti pastatus?
Kalbant apie energetiką, savaime suprantama, negalima nekalbėti apie dar vieną nusikaltimą ir kairiųjų politikų ,,darbelius“ su Lietuvos elektros energetikos ūkiu. Pradžioje Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimu, kuomet A. M. Brazausko vyriausybė, anot jo, dėl ES reikalavimų atskirti skirstomuosius tinklus nuo aukštosios įtampos tinklų atskyrė ir privatizavo Vakarų skirstomuosius tinklus, o jų savininkais tapę NDX Energijos vyrukai, atlikdami popierines machinacijas, ne tik atsiėmė investuotas lėšas, bet ir uždirbo neregėtas sumas. O vėliau jau kitas socialdemokratų premjeras G. Kirkilas, nežiūrėdamas į jokias ES direktyvas, vėl sujungė energetikos įmones į vieną Leo LT, kurioje Maksima gavo 38 procentus 8 milijardais litų vertinamo turto, visą valdymą ir dar išsimokėjo beveik milijardą litų dividendų. Beje, tą projektą priimant įstatymą nuoširdžiai palaikė ne tik valdantieji, bet ir opozicionieriais save laikantys Darbo partijos atstovai Seime. Žmonės juk nekvaili, jie pastebėjo, kad po to balsavimo Maksimos tinkle vėl atsirado Krekenavos dešrų. Ar tai tikrai tik sutapimas???
Nors lietuviai už elektros energijos skirstymą ir taip moka brangiausiai Europoje, bet Maksimos vyrukams vis negana ir dar norisi paslaugą branginti. Be to, kaip suprasti tokį dalyką, kai valstybės valdomi Rytų skirstomieji tinklai paduoda į teismą Valstybinę energetikos ir kainų komisiją dėl to, kad ši gina vartotojus ir nori sumažinti monopolininkų pelnus? Kas tai per reiškinys, kuomet valstybė eina prieš pa�?ią valstybę? Valstybė yra didžiausia Rytų skirstomųjų tinklų akcininkė, o energetikos ir kainų komisija taip pat valstybės išlaikoma. Maža to, valstybės išlaikomi teismai priima akivaizdžiai abejotinus, ne žmonėms, bet monopolininkui naudingus sprendimus. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad �?ia tėra paprasta „kirkiliška“ netvarka, kai viena ranka valstybėje nežino, ką daro kita. Bet pažiūrėjus atidžiau matyti, kad �?ia nėra jokios netvarkos, tiesiog privatūs interesai jau valdo kai kurias valstybės institucijas, o kai kurių, ko gero, dar ne. Manau, reikėtų Valstie�?iu partijos, kurios ministras vadovauja ÅŖkio ministerijai, ir Socialdemokratų vadovų paklausti, kodėl Maksimos pelnai jiems yra svarbesni už Lietuvos žmones.
Kova prieš Poderio vadovaujamą Valstybinę energetikos ir kainų komisiją prasidėjo jau praėjusią savaitę, kada kai kurie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariai neatvyko į komisijos posėdį, kuriame turėjo būti patvirtinta nauja, gyventojams žymiai palankesnė, elektros kainų skai�?iavimo metodika. Jeigu ji nebus patvirtinta, po Naujųjų metų vėl gerokai pabrangs elektra. Kadangi šiuos į posėdį neatvykstan�?ius komisijos narius į komisiją paskyrė valdžios institucijos, iš esmės galima sakyti, kad valdžia vėl gina ne žmones, bet juos apiplėšinėjan�?ias energetines monopolijas, šiuo atveju Leo LT. Įdomu tai, kad ir pats ÅŖkio ministras nepritaria naujai metodikai. Manau, kad valdžios antimonopolinė politika turėtų būti žymiai ryžtingesne ir kryptingesne, tada ir kainos ne taip spar�?iai augs.
Taigi tenka konstatuoti, kad padarytų abejotinų sprendimų, o gal tiesiog nusikaltimų apstu. Klausimas, ar atsakys kairieji ir jų abejotinus sprendimus palaikiusios partijos už nusikalstamus sprendimus ir piktybinį neveiklumą sprendžiant šilumos energijos taupymo klausimus, ar vėl slėpsis už įstatymo leidėjų durų, lieka neatsakytas...

[Spausdinti] [Grįžti]

Socialiniuose tinkluose

Leidiniai

Nuotraukų albumas

[Daugiau]

Kontaktai

Edmundas Pupinis
Tel.: +37069842158
El.paštas.: edmundas.pupinis@lrs.lt