Išanalizavus šalies trąšų rinkos priežiūrą bei kontrolę ir atsižvelgus į poreikį griež�?iau tvarkyti trąšų rinką, Seime parengtas Tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektas, reglamentuojantis vienodus reikalavimus trąšoms ir ūkio subjektams, kurie užsiima trąšų gamyba ir pardavimu. Pasak įstatymo pataisas inicijavusio Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš�?ionių demokratų frakcijos nario, Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio, jas lėmė daugėjantys nusiskundimai dėl įvežamų iš tre�?iųjų šalių ir tiekiamų rinkai trąšų ir trąšų produktų kokybės. „Artimiausios mūsų kaimynės Latvija, Estija, Lenkija, Danija ir kitos turi priėmusios nacionalinius Trąšų įstatymus ir vykdo trąšų registraciją. Taip jos apsaugo savo vidaus rinką nuo nekokybiškų ar net kenksmingų trąšų. Šiuo įstatymu siekiama nustatyti, kad ir Lietuvos rinkai būtų tiekiamos didelio agronominio efektyvumo trąšos, užtikrinant augalų, maisto ir aplinkos kokybę", - sako E. Pupinis.

Naujas įstatymo projektas reglamentuos šalies vidaus trąšų rinką nuo įvežimo iki sunaudojimo, nustatant tiekiamų rinkai trąšų ir trąšų produktų ženklinimo, pakavimo, laikymo, naudojimo, jų registravimo trąšų registre reikalavimus ir valstybinės trąšų ir trąšų produktų kontrolės teisinius pagrindus, užtikrinant augalų, maisto ir aplinkos kokybę. E. Pupinis pastebi, jog labai svarbu ir tai, kad mineralinių trąšų rinkos priežiūrą vykdys viena kontrolės institucija - Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. „Pagal naują tvarką nustatant trąšų ir trąšų produktų įsigijimo ir naudojimo eigą, užtikrinant jų rinkos priežiūrą bei patikslinant kontrolę vykdan�?ių institucijų funkcijas, nebus diskriminuojamas nė vienas trąšas gaminantis ir prekiaujantis subjektas. Įstatymo pataisos leis kurti nuoseklią, vienoje žinyboje esan�?ią trąšų reglamentavimo tvarką, suderintą su Europos Sąjungos teise", - kalba parlamentaras, pridurdamas, jog tai apsaugos vartotojus nuo netinkamos kokybės trąšų, kurios gali būti pavojingos žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

Žemdirbiai, anot E.Pupinio, neturėtų nuogąstauti, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalaus iš jų daugybės ataskaitų ir pažymų. „Žemdirbiai ir dabar rengia tręšimo planus, veda apskaitą, kokiame lauke ir kiek išberta trąšų, teikia ataskaitas apie trąšų panaudojimą. Trąšų, tręšimo planų ir augalų apsaugos produktų naudojimo kontrolė vykdoma pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos" bei „Nitratų direktyva". Tad naujų ataskaitų žemdirbiams ruošti ir teikti tikrai nereikės", - aiškina parlamentaras.