Pavadinimas: E. Pupinis: žemėtvarkininkai nebeasocijuosis su žemgrobiais
Kategorija: Archyvas
Data: Aug 19, 2010
http://www.pupinis.lt/straipsnis-73.html

E. Pupinis: žemėtvarkininkai nebeasocijuosis su žemgrobiais

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis mano, kad žemÄ—s reikalų tvarkymÄ… perdavus Nacionalinei žemÄ—s tarnybai prie ŽemÄ—s Å«kio ministerijos žemÄ—tvarkos darbai paspartÄ—s, žemÄ—s reikalai sprÄ™sis operatyviau ir skaidriau, bus iÅ¡leidžiama mažiau mokesÄ?ių mokÄ—tojų pinigų, o pareigÅ«nai - taps atsakingesni. "Nenormalu, kai žemÄ—tvarkininkai neretai žmonÄ—ms asocijuodavosi su žemgrobiais. Dabar yra labai tinkamas laikas padÄ—tį pakeisti ir nuo pat pirmųjų dienų dirbti visai kitu stiliumi", - sakÄ— jis interviu Eltos žurnalistei Jadvygai Bieliavskai.
ValdanÄ?iajai TÄ—vynÄ—s sÄ…jungos-Lietuvos krikÅ¡Ä?ionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis politikas sako, kad rudenį Seimo Kaimo reikalų komitetas numato svarstyti klausimus, susijusius su žemÄ—s mokesÄ?iu apleistoms žemÄ—ms. "Naujos įstatymo nuostatos, susijusios su žemÄ—s mokesÄ?io dydžiu, neturÄ—tų paliesti žemÄ™ tinkamai prižiÅ«rinÄ?ių asmenų, ypaÄ? žemdirbių, Å¡iÄ… žemÄ™ naudojanÄ?ių žemÄ—s Å«kio produktų gamybai", - sako E. Pupinis.
Rudenį Seimo Kaimo reikalų komitetas taip pat ketina aiškintis, kodėl Seimo ketinimus supaprastinti teritorijų planavimą kaime, rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, praktiškai nepavyko įgyvendinti, ir jie liko tik popieriuje. "Paklausime atsakingų pareigūnų, kodėl taip yra", - žada E. Pupinis.




- Nuo liepos 1 d. panaikinus apskriÄ?ių administracijas už žemÄ—tvarkÄ…, nesvarbu ar tai bÅ«tų kaimo, ar miesto žemÄ—, yra atsakinga NacionalinÄ— žemÄ—s tarnyba, kuri Å¡ias funkcijas turÄ—tų vykdyti per teritorinius padalinius visoje Å¡alyje. Nors nuo apskriÄ?ių reformos praÄ—jo tik pusantro mÄ—nesio, norÄ—Ä?iau paklausti, kaip sekasi vykdyti Å¡iÄ… funkcijÄ…, ar žemÄ—s reikalų tvarkymas nesustojo, ar gyventojai neturi dÄ—l to nepatogumų?

- Dar tikrai per anksti daryti iÅ¡vadas, kadangi procesas tik prasidÄ—jo. ApskriÄ?ių administracijos iÅ¡laikymas brangiai kainavo Lietuvos mokesÄ?ių mokÄ—tojams, o efektyvumas buvo mažas. Administracijų darbuotojai dirbo tÄ… patį darbÄ… kaip ir ministerijų ar savivaldybių tarnautojai, todÄ—l gyventojai buvo siuntinÄ—jami iÅ¡ vienos įstaigos į kitÄ…. ŽmonÄ—s pyko, ir taip buvo smukdomas pasitikÄ—jimas visa valstybe. Taigi dabar panaikinus perteklines valstybÄ—s institucijas sumažės biurokratizmo, paspartÄ—s gyventojų aptarnavimas ir bus sutaupoma mokesÄ?ių mokÄ—tojų lėšų. Manau, kad su žeme susijusių klausimų sprendimo procedÅ«ros žymiai priartÄ—jo prie žmonių, nes sprendimai bus priimami rajonų centruose esanÄ?iuose NacionalinÄ—s žemÄ—s tarnybos padaliniuose, o ne apskriÄ?ių centruose. Be to, sutrumpÄ—s probleminių klausimų nagrinÄ—jimas, paspartÄ—s sprendimų priÄ—mimas.
Pradiniu laikotarpiu daug kas priklausys nuo paÄ?ios NacionalinÄ—s žemÄ—s tarnybos noro efektyviai dirbti, taÄ?iau, savaime suprantama, vÄ—liau bus svarbus ir kitų institucijų geranoriÅ¡kas pasiryžimas dirbti iÅ¡vien. Rezultatas priklausys ir nuo savivaldybių nusiteikimo, ypaÄ? didžiuosiuose miestuose,
- ar jos taps partnerėmis, ar bus bandoma kiekviena proga apsunkinti ir politizuoti procesą. Prielaidų partnerystei tikrai užtenkas, nes, kaip minėjau, sprendimai bus priimami rajonų centruose, todėl kiekvienu klausimu savivaldybės vadovai ir tarnautojai problemas galės spręsti betarpiškai bendradarbiaudami. Nenormalu, kai žemėtvarkininkai neretai žmonėms asocijuodavosi su žemgrobiais. Dabar yra labai tinkamas laikas padėtį pakeisti ir nuo pat pirmųjų dienų dirbti visai kitu stiliumi.
Pirmas žingsnis padarytas, toliau reikÄ—tų ieÅ¡koti galimybių, kaip supaprastinti ir sutrumpinti perdavimo disponavimo žeme procedÅ«ras. Premjeras Andrius Kubilius pažadÄ—jo, kad toliau tÄ™s diskusijas su savivaldos atstovais ir ieÅ¡kos galimybių nutarimais ir kitais poįstatyminiais aktais sureguliuoti santykius taip, kad žemÄ—s reikalai bÅ«tų sprendžiami optimaliai greitai, nes nuo to priklausys ne tik pilieÄ?ių nuomonÄ— apie įvykusiÄ… apskriÄ?ių reformÄ…, bet ir mÅ«sų valstybÄ—s patrauklumas investitoriams, kurie ne kartÄ… iÅ¡sakÄ— pagrindinÄ™ problemÄ… - nesugebÄ—jimÄ… operatyviai sprÄ™sti žemÄ—s, reikalingos investicijoms, klausimų.

 

- Ar apskriÄ?ių panaikinimas nesutrukdys buvusiems savininkams atkurti nuosavybÄ—s teisÄ—s į žemÄ™? Kaimuose negrąžinta buvusiems savininkams tik apie 2 proc. žemÄ—s. TaÄ?iau miestuose, ypaÄ? Kaune ir Vilniuje, labai atsiliekama, nuosavybÄ—s teisÄ—s į žemÄ™ atkurtos tik į 68 proc. praÅ¡ymuose nurodyto ploto. Kada pagaliau planuojama užbaigti žemÄ—s reformÄ… ir kiek tam reikÄ—s lėšų?

 

- Mano manymu, bÅ«tent apskriÄ?ių administracijų panaikinimas yra esminÄ— prielaida norint kuo greiÄ?iau užbaigti nuosavybÄ—s grąžinimÄ… jos teisÄ—tiems savininkams. VisÄ… žemÄ—s reikalų tvarkymÄ… sukoncentravus vienose rankose - NacionalinÄ—je žemÄ—s tarnyboje - žemÄ—tvarkos darbai paspartÄ—s, bus iÅ¡leidžiama mažiau mokesÄ?ių mokÄ—tojų pinigų, klausimų sprendimas taps operatyvesnis, skaidresnis, o pareigÅ«nai - atsakingesni.
Jau liepÄ… buvo paskelbta, kad nuosavybÄ—s grąžinimo bylos bus tvarkomos elektroniniu bÅ«du ir kiekvienas asmuo, norÄ—damas sužinoti, kokioje stadijoje yra jo žemÄ—s grąžinimo klausimas, tÄ… galÄ—s sužinoti internete. Å i VyriausybÄ— yra numaÄ?iusi 2012 metais užbaigti nuosavybÄ—s teisių į žemÄ™, miÅ¡kÄ… ir vandens telkinius atkÅ«rimÄ…. Manau, kad procesÄ… visiÅ¡kai užbaigti per trejus metus kaimo vietovÄ—se yra realu - tam reikia apie 30 mln. Lt. Kitų metų biudžeto projekte yra numatytas 25 mln. Lt poreikis, iÅ¡ kurių beveik 16 mln. Lt bÅ«tų skirta nuosavybÄ—s teisių atkÅ«rimo darbams (2010 metams jų buvo skirta 8,5 mln. Lt).
Jei lėšų bus skirta tiek, koks yra poreikis, 2012 metais įvykdyti pilieÄ?iams dar 1991 metais duotÄ… pažadÄ… yra realu, taÄ?iau tam turi susitelkti visi: valdantieji, opozicija ir valstybÄ—s pareigÅ«nai.

 

- Kalbama, kad Lietuvoje apskritis pakeis regionai. Kada jie pradės steigtis, ar tai nereiškia, kad vėl bus grįžtama prie buvusios tvarkos?
- Regionai nebus dar viena valdžios grandis, kokios buvo apskritys. Tai bus tarsi idėjų generatoriai ir finansų sutelkimo instrumentai, kurie rūpinsis, kaip iš įvairių fondų regionui vystyti pritraukti kuo daugiau lėšų. Jų pagrindinis tikslas bus pasiekti, kad Lietuvos regionų, taip pat ir kaimo vietovių ekonominis išvystymas, gyvenimo kokybė niekuo nenusileistų kitų, šiuo metu geriau ekonomiškai išvystytų, Europos šalių regionų išvystymui ir gyvenimo kokybei.
Regionai planuos, ieškos finansų ir vykdys projektus, kurie bus naudingi jų bendruomenėms. Tuo tarpu žmonės, spręsdami kasdienes problemas, visai nesusidurs su regionų administracijų darbuotojais, nes jie neturės įtakos jokiems kasdieniams reikalams. Visus žmogui aktualius klausimus turės išspręsti seniūnijos ir savivaldybės.

 

- 2011 m. gegužę baigiasi 7 metų pereinamasis laikotarpis, draudžiantis užsienieÄ?iams įsigyti Lietuvoje žemÄ—s Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄ™. TaÄ?iau praÄ—jusių metų pabaigoje Seimas priÄ—mÄ— rezoliucijÄ…, kuria įpareigojo VyriausybÄ™ derÄ—tis su Europos Komisija (EK), kad Å¡is pereinamasis laikotarpis bÅ«tų pratÄ™stas iki 2013 m. Ar, JÅ«sų nuomone, bÅ«tų realu iÅ¡sikovoti pereinamojo laikotarpio pratÄ™simÄ… ir kam jis yra reikalingas?

 

- 2009 m. lapkriÄ?io 26 d. Seimas priÄ—mÄ— rezoliucijÄ… "DÄ—l žemÄ—s Å«kio ir miÅ¡kų paskirties žemÄ—s pardavimo užsienieÄ?iams draudimo pratÄ™simo", kuria Seimas pasiÅ«lÄ— Vyriausybei argumentuotai derÄ—tis su EK ir įrodyti pereinamojo laikotarpio, draudžianÄ?io įsigyti žemÄ—s Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄ™ užsienio subjektams, pratÄ™simo iki 2013 metų bÅ«tinybÄ™.
EK Lietuvai tik iki 2009 metų gruodžio 31 d. buvo suteikusi teisÄ™ taikyti valstybÄ—s paramos priemones, įsigyjant valstybinÄ™ ir privaÄ?iÄ… žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ™ mÅ«sų Å¡alies Å«kininkams. Reaguodama į Lietuvos praÅ¡ymÄ…, ES Taryba 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu leido pratÄ™sti valstybÄ—s pagalbos priemonių perkant valstybinÄ™ žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ™ taikymÄ… iki 2013 m. gruodžio 31 d., todÄ—l manau, kad tai bus galutinai įteisinta ir kitose ES struktÅ«rose.
Tikiuosi, kad analogiškai bus išspręstas ir pereinamojo laikotarpio užsienio subjektams, norintiems įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę, pratęsimo klausimas.

 

- Jeigu nepavyktų įtikinti Europos Komisijos dÄ—l pereinamojo laikotarpio pratÄ™simo, užsienieÄ?iai jau nuo kitų metų pavasario Lietuvoje galÄ—s pirkti žemÄ™ be jokių dabar taikomų apribojimų. Kiek pagrįstos kalbos, kad jau dabar, apeinant įstatymus, esÄ… neteisÄ—tai užsienieÄ?iams iÅ¡parduota tÅ«kstanÄ?iai hektarų žemÄ—s ir ji, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus tiesiog legalizuota?

 

- GreiÄ?iausiai visi sutiktų, kad esami žemÄ—s pirkimo užsienieÄ?iams apribojimai laukiamų rezultatų nedavÄ—. Tenka apgailestauti, kad pasitaiko nesąžiningų užsienieÄ?ių, kurie sudarydami įgaliojimus su mÅ«sų Å¡alies pilieÄ?iais nepaiso jiems nustatytų apribojimų. ŽemÄ—s Å«kio ministras Kazys StarkeviÄ?ius kreipÄ—si į kompetentingas institucijas (FNTT, STT ir kitas), praÅ¡ydamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiomis lÄ—Å¡omis atitinkamos bendrovÄ—s superka žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ™, taÄ?iau atsakyta, kad jokių pažeidimų nÄ—ra.
Akivaizdu, kad vien tik formalus pereinamojo laikotarpio pratÄ™simas neužtikrins žemÄ—s kainų skirtumų suvienodinimo Lietuvoje ir ES valstybÄ—se, nesukurs Lietuvoje sveika konkurencija grįstos žemÄ—s rinkos, galų gale neiÅ¡sprÄ™s jau dabar susiklosÄ?iusios situacijos dÄ—l užsienieÄ?ių neteisÄ—tai įgytos žemÄ—s. Kita vertus, negalime leisti, kad užsienieÄ?ių neteisÄ—tais bÅ«dais (per treÄ?ius asmenis) įgyta žemÄ— bÅ«tų paprastai legalizuota iÅ¡ karto pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.
Ä® Å¡ias problemas neturÄ—tų bÅ«ti žvelgiama remiantis tik vienu konstituciniu įstatymu. Nemanau, kad termino užsienieÄ?iams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, pratÄ™simas ar panaÅ¡Å«s pavieniai siÅ«lymai galÄ—tų iÅ¡ esmÄ—s pakeisti ar užkirsti keliÄ… susiklosÄ?iusiai ydingai žemÄ—s pirkimo praktikai.
MÅ«sų siekiamas pereinamojo laikotarpio pratÄ™simas turÄ—tų bÅ«ti siejamas su žemÄ—s reformos pabaiga. ŽemÄ—s rinkos liberalizavimas užsienieÄ?iams negali prasidÄ—ti tol, kol nebus užbaigta esminÄ— žemÄ—s reformos dalis - nuosavybÄ—s atkÅ«rimas.

 

- KÄ… galite atsakyti skeptikams, manantiems, kad neribojamas žemÄ—s pardavimas užsienieÄ?iams gali grÄ—sti nacionaliniam Lietuvos saugumui, o ilgainiui - ir Lietuvos suverenitetui?

 

- Manau, kad svarbu yra ne tuÅ¡Ä?iai diskutuoti, baimintis, o dirbti. Reikia ne gÄ…sdinti mÅ«sų Å¡alies Å«kininkus, kaip bus blogai, jei žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ— bus parduodama visiems užsienieÄ?iams (jei draudimas nebus pratÄ™stas), o skatinti juos įsigyti naudojamÄ… žemÄ™, nedaryti kliÅ«Ä?ių sudaryti nuomos sutartis ir panaÅ¡iai.
Pernai gruodį Seimas priÄ—mÄ— mano įregistruotÄ… PilieÄ?ių nuosavybÄ—s teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ…jį turtÄ… atkÅ«rimo įstatymo pakeitimÄ…. Jame nustatyta, kad laisva žemÄ—s fondo žemÄ—, kuriÄ… nuo 2004 m. rugpjÅ«Ä?io 7 d. naudoja valstybÄ—s paramos įsigyjant žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ™ subjektai, atitinkantys ŽemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ—s įsigijimo laikinojo įstatymo nurodytas sÄ…lygas, gali bÅ«ti perduodama nuosavybÄ—n neatlygintinai lygiaverÄ?io ploto turÄ—tam žemÄ—s plotui tik Å¡iems pilieÄ?iams. Tokiu bÅ«du buvo užtikrinta galimybÄ— žemdirbiams ir toliau naudoti jų lÄ—Å¡omis įdirbtÄ… valstybinÄ™ žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ™.
Tai yra puikus pavyzdys: visi seniai žinojo apie įstatyme numatytą blogybę, apie tai, kad daug ūkininkų buvo tiesiogine prasme nuvaryti nuo jų įdirbtos žemės, kurią pagal išvadas dažnai privatizuodavo neaiškūs "berniukai".
Manau, kad turi bÅ«ti kuo greiÄ?iau apskaityta visa fizinių ir juridinių asmenų valdoma žemÄ—, jos dabartiniai savininkai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardinti vieÅ¡ame registre.
Seimas praėjusios sesijos metu pakeitė Žemės įstatymą, pagal kurį įkurtas Žemės fondas - tam tikras valstybės įrankis, berūpinantis valstybine žemės ūkio paskirties žeme.
Be to, Kaimo reikalų komitetas šių metų balandžio mėnesį pasiūlė Vyriausybei nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad visos lėšos už parduotą valstybinę žemę būtų skiriamos tik valstybinės žemės tvarkymo darbams finansuoti. Turime susitvarkyti savo teisinę bazę taip, kad joje neliktų landų nesąžiningiems mūsų ar kitų šalių asmenims.

 

- Ar Seimas pritars ŽemÄ—s Å«kio ministerijos siÅ«lymui didinti mokesÄ?ius už apleistÄ…, piktžolÄ—mis apaugusiÄ… žemÄ™? Kada galÄ—tų įsigalioti toks padidintas mokesÄ?io tarifas?

 

- Deja, tenka pripažinti, kad dabartinÄ— žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ—s bÅ«klÄ— Å¡alyje yra nepatenkinama. SusiklosÄ?iusi situacija lÄ—mÄ— sprendimÄ… įsteigti valstybÄ—s įmonÄ™ "ValstybÄ—s žemÄ—s fondas", kuriai pavesta įgyvendinti valstybÄ—s biudžeto ir ES lÄ—Å¡omis finansuojamas priemones, mažinanÄ?ias apleistos žemÄ—s plotus. Å iuo metu žemÄ—s mokestis sudaro 1,5 procento žemÄ—s vertÄ—s, apskaiÄ?iuotos pagal ŽemÄ—s įvertinimo metodikoje nustatytÄ… tvarkÄ…. Nauja žemÄ—s mokesÄ?io skaiÄ?iavimo metodika dar nÄ—ra rengiama, taÄ?iau Å¡iuo klausimu jau kurį laikÄ… yra diskutuojama įvairiose institucijose.
ŽemÄ—s Å«kio ministro Å¡ių metų gegužės 5 d. įsakymu sudaryta darbo grupÄ— konstatavo, kad dabartinÄ— žemÄ—s mokesÄ?io apskaiÄ?iavimo tvarka stabdo efektyvų žemÄ—s naudojimÄ… ir žemÄ—s iÅ¡teklių valdymÄ…. TodÄ—l ji pasiÅ«lÄ— nustatyti teisÄ—s aktuose žemÄ—s mokesÄ?io skaiÄ?iavimÄ… nuo žemÄ—s vidutinÄ—s rinkos vertÄ—s, apskaiÄ?iuotos pagal žemÄ—s verÄ?ių žemÄ—lapius.
Savivaldybių taryboms siÅ«loma suteikti teisÄ™ pagal įstatyme įtvirtintus kriterijus nustatyti konkretų žemÄ—s mokesÄ?io tarifÄ… intervalo ribose nuo 0,01 proc. iki 4 proc. ŽemÄ—s Å«kio veiklos subjektams, tinkamai prižiÅ«rintiems žemÄ—s plotus, siÅ«loma iÅ¡ esmÄ—s nedidinti žemÄ—s mokesÄ?io. Tuo tarpu apleistiems žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ—s sklypams siÅ«loma nustatyti maksimalų žemÄ—s mokesÄ?io tarifÄ… (4 proc.) ir netaikyti jokių nuolatinių žemÄ—s vertÄ—s mažinimo koeficientų. Darbo grupÄ— taip pat siÅ«lo numatyti pereinamÄ…jį žemÄ—s mokesÄ?io skaiÄ?iavimo tvarkos pakeitimo laikotarpį.
Finansų ministerijai yra pavesta parengti atitinkamÄ… ŽemÄ—s mokesÄ?io įstatymo pakeitimo projektÄ…, taÄ?iau konkreti vykdymo data nenumatyta. Kai parengtam teisÄ—s aktui pritars VyriausybÄ—, jis pateks į SeimÄ…, kur vyks plaÄ?ios diskusijos dÄ—l naujos žemÄ—s mokesÄ?ių skaiÄ?iavimo tvarkos. MokesÄ?ių klausimus visuomenÄ— priima labai jautriai, todÄ—l prieÅ¡ keiÄ?iant senÄ…jÄ… žemÄ—s mokesÄ?io skaiÄ?iavimo tvarkÄ… reikia susÄ—sti ir pasiekti bendrÄ… sutarimÄ…, tenkinantį visas suinteresuotas puses.
Seimo Kaimo reikalų komitetas, vykdydamas parlamentinÄ™ kontrolÄ™, numato rudenį svarstyti klausimus, susijusius su žemÄ—s mokesÄ?iu. Mano nuomone, naujos įstatymo nuostatos, susijusios su žemÄ—s mokesÄ?io dydžiu, neturÄ—tų paliesti žemÄ™ tinkamai prižiÅ«rinÄ?ių asmenų, ypaÄ? žemdirbių, Å¡iÄ… žemÄ™ naudojanÄ?ių žemÄ—s Å«kio produktų gamybai, nepriklausomai nuo to, kokiu atstumu Å¡i žemÄ— yra nuo Å¡alies miestų.

 

- Pagal kokius kriterijus bus nustatyta, kad žemė yra apleista? Ką reikėtų daryti, kad ji nepatektų į neprižiūrimos žemės kategoriją?

 

- TarpinstitucinÄ— darbo grupÄ— analizavo įvairius apleistų žemÄ—s plotų identifikavimo metodus. Konstatuota, kad tiksliausias metodas akivaizdžiai apleistus žemÄ—s plotus nustatyti vietovÄ—je bÅ«tų matuojant GPS matavimo priemonÄ—mis, taÄ?iau Å¡is metodas brangus tiek dÄ—l laiko sÄ…naudų, tiek dÄ—l lėšų. Ko gero, efektyviausia bÅ«tų apleistus žemÄ—s plotus nustatyti iÅ¡ palydovinių duomenų, kuriuos galima gauti kas mÄ—nesį. Žvelgiant į perspektyvÄ…, sÄ…lygos apleistus žemÄ—s plotus nustatyti nuotoliniu bÅ«du bus itin palankios, kadangi nuo 2013 m. numatoma, jog ES finansuojamų palydovų "Sentinel" palydoviniai vaizdai bus teikiami neatlygintinai.
Taigi darbo grupėje prieita nuomonės, jog apleistiems žemės plotams identifikuoti reikia naudoti nuotolinius kartografavimo metodus (aerofotografavimo, nuotolinio skenavimo, spektrobangių radijo signalų iš dirbtinių žemės palydovų analizę).
Nuotolinių duomenų apdorojimo procese kasmet bÅ«tų identifikuoti apleisti žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ—s plotai, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis - nustatyti Å¡ių apleistų žemÄ—s sklypų savininkai bei žemÄ—s sklypų charakteristikos. NustatytÄ… informacijÄ… Registrų centras pateiktų Valstybinei mokesÄ?ių inspekcijai, kuri, kaip ir iki Å¡iol, žemÄ—s savininkams mokesÄ?io deklaracijose apskaiÄ?iuotų diferencijuotÄ… žemÄ—s mokestį, taikydama savivaldybių nustatytus žemÄ—s mokesÄ?io tarifus už sutvarkytus žemÄ—s sklypo plotus ir maksimalų žemÄ—s mokesÄ?io tarifÄ… už apleistas žemÄ—s Å«kio naudmenas.
Norint, kad asmens turima žemÄ— nepatektų į apleistos žemÄ—s kategorijÄ…, reikÄ—tų jÄ… prižiÅ«rÄ—ti ir laikytis geros agrarinÄ—s bÅ«klÄ—s reikalavimų. Jei asmuo pats negali ar nenori prižiÅ«rÄ—ti savo žemÄ—s, jÄ… gali iÅ¡nuomoti Å«kininkaujanÄ?iam ir žemÄ™ dirbanÄ?iam asmeniui. Ateityje žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ—s efektyvaus panaudojimo klausimus sprÄ™s ir ŽemÄ—s fondas.

 

- ŽemÄ—s savininkus valdžia ketina įpareigoti prižiÅ«rÄ—ti savo žemÄ™, taÄ?iau kaip jie gali tvarkyti savo žemÄ™, jeigu neatlikus bÅ«tinų teritorijos planavimo veiksmų, jie net nebegali pasistatyti įrankių namelio? Nepaisant vadinamosios supaprastintos tvarkos kaimo plÄ—tros žemÄ—tvarkos projekto rengimas trunka kartais kelerius metus. KÄ… ketinate daryti, kad dÄ—l biurokratinių suvaržymų ir ilgų terminų norintys tvarkyti žemÄ™ žmonÄ—s nepatektų į spÄ…stus?

 

- NenorÄ—Ä?iau sutikti, kad valdžia nesudaro sÄ…lygų žemÄ—s savininkams prižiÅ«rÄ—ti savo žemÄ™: jie gali patys jÄ… dirbti, palaikyti gerÄ… agrarinÄ™ bÅ«klÄ™ ir gauti už tai ES finansavimÄ… arba iÅ¡nuomoti žemÄ™ Å«kininkams arba bendrovÄ—ms.
Kita kalba dėl statinių statymo žemės ūkio paskirties žemėje, kad ir nuosavoje - bet kokiu atveju reikalingas teritorijų planavimo dokumentas, kurio parengimas kartais užsitęsia ir metus. Šis klausimas susijęs su teritorijų planavimu, tai mūsų šalyje yra be galo opi ir skaudi problema ir, deja, šis klausimas nėra Kaimo reikalų komiteto kuravimo sritis.
Aplinkos ministerija Kaimo reikalų komitetui pavasarį pristatÄ— naujÄ… Teritorijų planavimo koncepcijÄ…, pagal kuriÄ… teritorijų planavimo procesas taptų paprastesnis ir greitesnis. Kol Å¡i strategija dar neįgyvendinta, galime keisti Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir taip atsižvelgti į pilieÄ?ių nepasitenkinimÄ….
Antai 2008 m. lapkriÄ?io 11 d. Seimas nustatÄ—, kad kaimų teritorijose statant Å«kininko sodybÄ… ar pagalbinio Å«kio ir kitos paskirties (fermų, Å«kio, Å¡iltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko Å«kio įstatyme nurodytas Å¡ių pastatų statybos sÄ…lygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plÄ—tros žemÄ—tvarkos projektai.
Priimant Å¡iÄ… nuostatÄ…, buvo siekiama supaprastinti tvarkÄ…, taÄ?iau praktika rodo, kad Å¡is palengvinimas buvo tik popieriuje. Prie Å¡io klausimo grįšime rudenį ir paklausime atsakingų pareigÅ«nų, kodÄ—l taip yra.

 

- Koks likimas Jūsų šių metų birželį pateiktos Miškų įstatymo pataisos, kuria buvo siekiama leisti privataus miško savininkui Vyriausybės nustatyta tvarka miško žemėje pasistatyti nesudėtingą statinį miško priežiūrai. Šiame pastate savininkas galėtų laikyti reikiamą darbo inventorių, budėti ir pailsėti. Kada tai bus įmanoma?

 

- Seimo Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas, Å¡iam įstatymo projektui pritarÄ— dar birželį. TaÄ?iau pagrindiniu paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas Å¡iuo klausimu dar nepriÄ—mÄ— galutinio sprendimo. Tikiuosi, kad Å¡is įstatymo projektas, taip pat ir kiti, susijÄ™ su statybomis miÅ¡kuose bei saugomose teritorijose, bus priimti Seimo rudens sesijoje ir taip iÅ¡sisprÄ™s daugeliui žmonių aktualios problemos.

 

ELTA

 

Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama

 

Â