Pavadinimas: Edmundas Pupinis: „Reformą realu baigti per trejus metus“
Kategorija: Archyvas
Data: Aug 3, 2010
http://www.pupinis.lt/straipsnis-71.html

Edmundas Pupinis: „Reformą realu baigti per trejus metus“


Žemės grąžinimo ir apskri?ių klausimais kalbiname Seimo narį, Kaimo reikalų komiteto pirmininką Edmundą Pupinį.




- Ar reikėjo pradėti apskri?ių reformą, kol dar nebaigtas žemės grąžinimas?



Apskri?ių reforma buvo vienas iš pagrindinių Vyriausybės programos įsipareigojimų. Gyventojai buvo nepatenkinti apskri?ių administracijų darbu, o jos pa?ios dubliavo Vyriausybės ir savivaldybių veiklą, todėl poky?iai buvo būtini.Mano manymu, būtent apskri?ių administracijų panaikinimas - esminė prielaida, kad žemės reforma būtų baigta. Visą žemės reikalų tvarkymą sukoncentravus vienose rankose - Nacionalinėje žemės tarnyboje, darbai paspartės, o tam bus išleidžiama mažiau mokes?ių mokėtojų pinigų.


- Kaip vertinate pa?ią žemės reformą ir kada būtų galima tikėtis jos pabaigos?


Žemės reforma Lietuvoje vyksta nepateisinamai lėtai. Tarpukariu buvo priimtas radikalus Žemės įstatymas 1922 m. ir pertvarkymai įvykdyti žaibiškai.
Dabar valstybėje daug gin?ų, pataisų, iniciatyvų, o tvarkos nėra. Dėl politikų ir biurokratų nesusikalbėjimo labiausiai ken?ia paprasti žmonės.
Todėl apskri?ių reforma yra ypatingai svarbus pokytis, ir tikiuosi žemės reforma bus baigta tuoj pat. Vyriausybė yra užsibrėžusi, kad paskutinis parašas dokumentuose turi būti padėtas 2012-aisiais, todėl turi susitelkti valdantieji, opozicija, valstybės pareigūnai ir bendromis pastangomis baigti dar 1991 m. pradėtą procesą. Manau, kad per trejus metus realu baigti.


- Kokia nauda gyventojui, kad apskri?ių reforma įvyko?


Apskri?ių administracijos brangiai kainavo Lietuvos mokes?ių mokėtojams, o efektyvumas buvo mažas.
Administracijų darbuotojai dirbo tą patį darbą, ką ir ministerijų ar savivaldybių tarnautojai, todėl gyventojai buvo siuntinėjami iš vienos įstaigos į kitą.
Žmonės pyko ir taip buvo smukdomas pasitikėjimas visa valstybe. Taigi dabar panaikinus perteklines valstybės institucijas sumažės biurokratizmo, paspartės gyventojų aptarnavimas ir bus sutaupoma mokes?ių mokėtojų lėšų.


 - Gyventojai baiminosi, kad panaikinus apskri?ių administracijas reikės keliauti į Vilnių spręsti žemės klausimų.


Taip neatsitiko, gyventojams nereikės važinėti į Vilnių - sprendimo priėmimo teisę turės Nacionalinės žemės tarnybos padalinių vedėjai, kurie dirbs rajonų savivaldybėse.
Be to, sutrumpės probleminių klausimų nagrinėjimo trukmė, paspartės sprendimų priėmimas.


- Kalbama, kad Lietuvoje apskritis pakeis regionai, ar tai nereiškia, kad vėl bus grįžtama prie buvusios tvarkos?


Europiniai regionai nebus dar viena valdžios grandis, kokios buvo apskritys. Regionai bus tarsi idėjų ir finansų generatoriai. Jų pagrindinis tikslas bus pasiekti, kad Lietuvos kaime gyvenimo kokybė niekuo nenusileistų Austrijos ar Vokietijos kaimiškosioms vietovėms. Regionai planuos, ieškos finansų ir vykdys projektus, kurie bus naudingi bendruomenėms. Tuo tarpu paprasti žmonės visai nesusidurs su regionų administracijų darbuotojais, nes jie neįtakos jokių kasdienių reikalų. Visus aktualius klausimus žmogui turės išspręsti seniūnijos ir savivaldybės.


[Kalbėjosi Gytis Janišius]


 * * *


 Papildoma informacija:


 Faktai apie žemės reformos eigą


Kaime liko grąžinti 2 proc.


- Nuo 1991 m. rugpjū?io 1 d. iki šių metų liepos 1 d. šalies kaimo gyvenamosiose vietovėse pilie?ių nuosavybės teisės į žemę jau atkurtos į 3,93 mln. ha, t. y. į 98 proc. prašymuose nurodyto ploto.
- Tai daugiau kaip pusė Lietuvos ploto (apie 60 procentų teritorijos)


Miestuose atsiliekama:


- Padėtis kiek blogesnė miestuose. Iki š.m. liepos 1 d. miestų gyvenamosiose vietovėse pilie?ių nuosavybės teisės į žemę atkurtos į 27,5 tūkst. ha, t. y. į 68 proc. prašymuose nurodyto ploto.
- Šis rodiklis yra gerokai blogesnis Kaune ir Vilniuje, kur grąžinta atitinkamai 2,3 tūkst. ha ir 1,6 tūkst. ha šiuose miestuose turėtos žemės.


Esant finansavimui, realu baigti 2012 m.


- Norint užbaigti nuosavybės teisių į žemę, vandenis ir miškus atkūrimą kaimo vietovėse, reikia apie 30 mln. Lt.
- Kitiems metams reikėtų 25 mln. Lt. Iš jų beveik 16 mln. Lt būtų skiriama nuosavybės teisių atkūrimo darbams (šiais metais jų buvo skirta 8,5 mln. Lt).
- Jei tiek lėšų ir būtų skirta, koks yra poreikis, tai 2012 m. būtų realu baigti nuosavybės teisių atkūrimą, kaip tai yra numatyta Vyriausybės programoje.



Telefonas gyventojų klausimams apie apskri?ių reformą:
8 5 266 3711.