Pavadinimas: Į sėkmės Lietuvą su bendruomenine savivalda
Kategorija: Archyvas
Data: Apr 25, 2009
http://www.pupinis.lt/straipsnis-7.html

Į sėkmės Lietuvą su bendruomenine savivalda

Nors ir daug kartų buvo kalbėta apie siekius suaktyvinti bendruomenę, ta?iau pastebimų rezultatų vis dar nebuvo pasiekta. Visi žodžiai taip ir liko tik žodžiais, nes taip per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ir nesuradome laiko savo kalbas ir pamąstymus realizuoti, įprasminti teisės aktuose. Todėl ir ateityje esmingiausias mūsų politinis siekis savivaldybių politikoje, manau, bus pilie?ių įtraukimas į savivaldybių tarybos reikalų svarstymą, sprendimų paruošimo ir priėmimo procesus.. Praraja, atsivėrusi tarp pilie?ių ir vietos politikų valdomos savivaldybių tarybos, yra vis dar didelė. Nei savivaldybės deda pastangų kviesti į sprendimų priėmimo talką bendruomenių atstovus, nei patys bendruomenių nariai per daug veržiasi dalyvauti bendruomenės ir savivaldybės valdyme, išskyrus tuos atvejus, kai vienas ar kitas savivaldybės tarybos ar administracijos sprendimas tiesiogiai palie?ia vieną ar kitą bendruomenės narį, jo gyvenamą teritoriją. Deja, neretai ir tiesiogiai suinteresuoto vieno ar kito sprendimo priėmimu, o dažniausiai nepriėmimu pilie?io įsijungimas į sprendimų priėmimo procesus būna pavėluotas, t.y. pilie?io noras įsijungti į sprendimų priėmimo procesą atsiranda tuo metu, kai atsižvelgiant į priimtus sprendimus pradedami vykdyti konkretūs darbai. Todėl aktyvios sistemos derinant sprendimus jų paruošimo metu nebuvimas iš esmės blogina santykius tarp pilie?ių ir vietinės valdžios, dažnai trukdo priimtų sprendimų vykdymui po jų priėmimo. Be to, savivaldybių tarybos, mažai teatspindėdamos tiesioginius gyventojų interesus, veikia lyg centrinės valdžios žemesnioji grandis. Savivaldybių tarybos dėl šios aplinkybės neatitinka savo pavadinimo, nes jose pritrūksta savivaldumo ir ryšio su visuomene.

Visų valdžios grandžių, o ypa? savivaldos, prieinamumas pilie?iams, skaidrumas ir atvirumas bendradarbiavimui yra svarbus savivaldybės lygmens politikos veiksnys. Bendradarbiaudami su pilie?iais, bendruomenėmis ir interesų grupėmis, gyventojais, aiškindamiesi labiausiai rūpimus klausimus ir juos keldami į darbotvarkę, sudarytume realias sąlygas dalyvauti formuluojant ir įgyvendinant sprendimus. Tik realizuodami modernius politinės veiklos principus, ieškodami bendradarbiavimo būdų ir sri?ių, kuriose šis dialogas būtų aktyvus, dvipusis ir neformalus, sustiprintume pilie?ių pasitikėjimą savivalda, paskatintume jų pilietinį aktyvumą. Vietos politika negali būti vien iš valstybinių institucijų siun?iamų komandų vykdymas, bet, pasitelkiant vietos gyventojų intelektą, jėgas ir resursus, savų politinių uždavinių kėlimasis, jų sprendimas ir tinkamiausių būdų sprendimams įgyvendinti paieška.
Tiek Tėvynės sąjungos paskutinėje rinkimų į LR Seimą programoje ,,Į sėkmės Lietuvą-naujoji Sutartis su Lietuva? bei jau ir 1995 metais, o ypa? 1997 metais eidami į savivaldybių rinkimus, mes daug dėmesio skyrėme bendruomenių vystymui, propaguodami ir įgyvendindami Kaimų seniūnų ar Saugios kaimynystės idėjas. Manau, tos idėjos negali pasenti arba tapti nepriimtinomis, todėl prie šių idėjų visada galima, o mūsų atveju netgi privalu grįžti su nauja kokybe. Tuo labiau, kad bendruomenių steigimo idėjos yra bendruomenių pripažintos, ta?iau jų veikla ir organizacija daugelyje vietų dar nepasiekė norimos kokybės, o dažnai jų steigimas yra formalus, jų veikla apsiriboja tik gaunant finansavimą vienam ar kitam projektui, o po to jų veikla apmiršta, nes jos negauna jokio finansinio palaikymo, nėra įtraukiamos į sprendimų priėmimo, problemų sprendimo procesus.
Sugrįžtant prie paskutinės rinkiminės programos ,,Į sėkmės Lietuvą?, kuri buvo paruošta rinkimams į LR Seimą, dalyje Reali savivalda taip pat deklaravome, kad Valstybės politikos, plėtojant savivaldą, pagrindinis tikslas - sukurti teisinę ir finansinę bazę realiai administracinei ir bendruomeninei savivaldai, kad pagaliau būtų pereita nuo "vietvaldos" prie tikros savivaldos, ir numatėme su tuo susijusius pagrindinius uždavinius:
• savivaldos finansinio savarankiškumo bazės sukūrimą, taip skatinant ir savivaldybių savarankišką ekonominę ir finansinę politiką;
• savivaldybių valdymo pertvarkymą pagal Naujosios viešosios vadybos ir strateginio planavimo principus;
• bendruomeninės savivaldos pamatų sukūrimą.
Kalbant apie programoje numatytus Tėvynės sąjungos politikos, plėtojant savivaldą, metmenis galima būtų paminėti:
- konstitucinių įstatymų įtvirtinamą, savivaldai numatant fiksuotą valstybės biudžeto dalį, 40% Nacionalinio biudžeto;
- savivaldos teritorijoje esan?ios valstybinės žemės disponavimo teisę perduodant valdyti savivaldai;
- nekilnojamojo turto mokes?io, kaip savivaldos finansinio savarankiškumo pagrindo įvedamą;
- apskri?ių kaip "centro prievaizdų" funkcijų pakeitimą į "regiono vystymo" centrų funkcijas ir kt.
Bendruomenių vystymo politikos klausimu buvo siūloma skatinti bendruomenių veiklą, sudarant tam tinkamas teisines ir finansines sąlygas, taip pat suteikiant bendruomenėms daugiau atsakomybės. Pagrindinės bendruomenių klausimu deklaruotos nuostatos:
• bendruomeniškumo, kaip svarbiausio faktoriaus, lemian?io visuomenės pilietiškumą, skatinimas;
• bendruomenių veiklos finansavimo sutvarkymas;
• bendruomenių atsakomybės už socialinę rūpybą, nusikalstamumo prevenciją, skurdo įveikimą skatinimas.
Tėvynės sąjungos politikos, vystant bendruomeniškumą, numatyti metmenys:
- priimamas Bendruomenių įstatymas, nustatantis bendruomenių steigimo tvarką ir jų teises bei pareigas;
- pagal įstatymą įsisteigusioms teritorinėms bendruomenėms privalomai pervedami 2% toje bendruomenėje gyvenan?ių fizinių asmenų pajamų mokes?io (išskyrus tų asmenų, kurie pareiškia kitokią valią, mokes?ius);
- valstybė įsteigia biudžetinį "Bendruomenių vystymo" fondą, iš kurio konkurso tvarka finansuojamos geriausios bendruomenių vystymo iniciatyvos (pradėta įgyvendinti);
- steigiamos valstybės finansuojamos "Bendruomenių lyderių" studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose;
- 30% valstybės skiriamų pašalpų ar lėšų globai skiriama per vietinę ar parapijos bendruomenę;
- visos lėšos, kurios skiriamos paremti asocialioms šeimoms, skiriamos tik per bendruomenę;
- socialinės ekonomikos iniciatyvas įgyvendinantiems vietinės bendruomenės kooperatyvams ar kitam analogiškam verslui taikomos specialios mokes?ių lengvatos;
- "Saugios kaimynystės" ir "Stabdyk nusikalstamumą" iniciatyvų skatinimas bendruomenėse;
- Šeimos ir Darbo Ministerijoje įsteigiamas specialus Bendruomenių Departamentas, kuris rūpinasi bendruomeniškumo plėtra Lietuvoje;
- valstybės lėšomis sukuriama "Lango į Ateitį" speciali internetinė bendruomenių iniciatyvų ir vystymo mokymo programa (iš esmės įvykdyta);
Bet kokiu atveju mes kviesime puoselėti savo bendruomenes, visų pirma smulkias, skirtas spręsti pa?ias kasdieniškiausias problemas. Todėl, manau, ir siūlydami programą rinkimams į savivaldybių tarybas, ir savo parlamentinėje veikloje dėsime visas pastangas įstatymiškai ir administraciškai plėsti žemesniųjų savivaldos grandžių teises ir atsakomybės sritis, nuosekliai remsime subsidiarumo principus. Kas gali būti vykdoma žemesnėje valdžios ar savivaldos grandyje, tas ten ir turi būti daroma.