Pavadinimas: Edmundas Pupinis: „Pirmumo teisė turi būti pripažinta dirbantiems žemę" (2009-09-15)
Kategorija: Archyvas
Data: Sep 16, 2009
http://www.pupinis.lt/straipsnis-46.html

Edmundas Pupinis: „Pirmumo teisė turi būti pripažinta dirbantiems žemę" (2009-09-15)

(Interviu su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Edmundu Pupiniu) 



ŽemÄ—s reforma dar nebaigta, taÄ?iau neretai iÅ¡kyla nesutarimai dÄ—l Å«kininkų iÅ¡ valstybÄ—s nuomojamos žemÄ—s. Ar tikrai žemdirbiai gali jos netekti?

Lietuvoje vykdoma žemÄ—s reforma užtruko pernelyg ilgai - beveik 20 metų vyksta žemÄ—s nuosavybÄ—s atkÅ«rimo ir įteisinimo procesas, taÄ?iau dar apie 35 tÅ«kstanÄ?iams žmonių neatkurtos nuosavybÄ—s teisÄ—s į žemÄ™ 94 tÅ«kst. ha plote. Dabar matome skaudų reiÅ¡kinį - iÅ¡sinuomojÄ™ valstybinÄ—s žemÄ—s sklypÄ… Å«kininkai jÄ… gerino, įdirbo, tikÄ—damiesi iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybÄ—s ir sÄ—kmingai Å«kininkauti. Å ių metų liepos 1 d. NacionalinÄ—s žemÄ—s tarnybos prie ŽemÄ—s Å«kio ministerijos duomenimis beveik 25 tÅ«kst. asmenų pageidauja pirkti iÅ¡ valstybÄ—s 431 tÅ«kst. ha žemÄ—s. Å ie žmonÄ—s turi dokumentus, įrodanÄ?ius, kad turi pirmumo teisÄ™ pirkti valstybinÄ—s žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ™ ir gali pretenduoti į valstybÄ—s paramÄ….
Ir Å¡tai atsiranda žmonių, norinÄ?ių atimti paÄ?ius produktyviausius žemÄ—s plotus iÅ¡ valstybinÄ™ žemÄ™ dirbanÄ?ių Å«kininkų.


Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia taip „atimti" ūkininkų nuomojamą valstybės žemę. Ar tai racionalu, teisinga?

Tai nÄ—ra atÄ—mimas, taÄ?iau įstatymas, deja, ne dirbusių ir dirbanÄ?ių žemÄ™ žemdirbių pusÄ—je.
Vykdant žemÄ—s reformÄ…, kaimo vietovÄ—je žemÄ—s sklypai asmenims formuojami žemÄ—s reformos žemÄ—tvarkos projektuose pagal nustatytÄ… eilÄ™. TodÄ—l pretendentai, kurie yra įraÅ¡yti į ŽemÄ—s reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytÄ… eiliÅ¡kumÄ…, taip pat ir tie, kurie pageidauja atkurti nuosavybÄ—s teisÄ™ į žemÄ™ kitoje kadastrinÄ—je vietovÄ—je, gali rinktis žemÄ—s plotus laisvos valstybinÄ—s žemÄ—s fonde. ValstybinÄ—s žemÄ—s sklypų pardavimas formuojamas 11-18 eilių, kurios eina po pilieÄ?ių nuosavybÄ—s teisių į žemÄ™ atkÅ«rimo. AtkÅ«rus nuosavybÄ—s teises į žemÄ™ asmenims pagal iÅ¡vadas dÄ—l žemÄ—s perdavimo neatlygintinai nuosavybÄ—n, anksÄ?iau sudarytos valstybinÄ—s žemÄ—s nuomos sutartys su Å«kininkais ir žemÄ—s Å«kio bendrovÄ—mis nutraukiamos prieÅ¡ terminÄ…, nepaisant jų įdÄ—to darbo ir lėšų į Å¡ios žemÄ—s įsisavinimÄ….


Spaudoje nemažai skelbimų apie parduodamas išvadas žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Nauja perpardavinėjimo banga?

Ko gero, tai vyksta neatsitiktinai. Skelbiama, jog parduodamos iÅ¡vados žemÄ—s Å«kio paskirties žemei įsigyti, t. y. pilieÄ?iai, turintys atkurti nuosavybÄ—s teises į žemÄ™, dažniausiai esanÄ?iÄ… mieste, parduoda tokiÄ… teisÄ™. Dar daugiau yra skelbimų, kuriuose asmenys nurodo, kad pirktų tokias iÅ¡vadas - dokumentus, suteikianÄ?ius teisÄ™ gauti nuosavybÄ—n neatlygintinai žemÄ™ kitoje negu turÄ—ta vietoje.
Tokie pirkimai dažniausiai įforminami įgaliojimais atstovauti tikriesiems asmenims. Sveikintina, kai žmogus, kad ir iš kitos vietovės, laisvos žemės fonde atkuria nuosavybę, kuria ūkį, stato pastatus, vysto žemės ūkio produktų gamybą. Bet kiek tokių yra?
Paradoksas, taÄ?iau vietinis žmogus, kuris nuomotÄ… žemÄ™ tvarkingai dirba, nustumiamas nuo jos, o Å¡i žemÄ— atitenka niekada jos nedirbusiam asmeniui, gyvenanÄ?iam mieste už kelių Å¡imtų kilometrų. TodÄ—l kalbos apie žemÄ—s sklypų konsolidacijÄ… (sustambinimÄ…) gali ir likti tik kalbomis, o tam skiriamos nemenkos ES ir mÅ«sų valstybÄ—s lÄ—Å¡os bus panaudotos neracionaliai. Žemdirbių ir jiems atstovaujanÄ?ių asocijuotų struktÅ«rų nuomone, žemÄ—s atidavimas ,,iÅ¡vadų supirkinÄ—tojams" nÄ—ra teisingas ir pagrįstas, kadangi taip gausinami neracionalÅ«s, neperspektyvÅ«s Å«kininkavimui žemÄ—s sklypeliai. TodÄ—l žemdirbių ir jiems atstovaujanÄ?ių asocijuotų struktÅ«rų nuomone, žemÄ—s atidavimas ,,iÅ¡vadų supirkinÄ—tojams" nÄ—ra teisingas ir pagrįstas.


Ar Seimo Kaimo reikalų komitetas žada teikti įstatymo pakeitimo projektą, ar taip ir liks?

1997 metais priÄ—mus PilieÄ?ių nuosavybÄ—s teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ…jį turtÄ… atkÅ«rimo įstatymÄ… bei 2001 metais šį įstatymÄ… pakeitus ir papildžius, liko tokia nuostata: „Laisvos žemÄ—s fondo žemÄ—, kuriÄ… iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo ne mažiau kaip dvejus metus iÅ¡ eilÄ—s naudojo nustatyta tvarka savo Å«kius įregistravÄ™ Å«kininkai ar žemÄ—s Å«kio bendrovÄ—s, gali bÅ«ti perduodama nuosavybÄ—n neatlygintinai lygiaverÄ?io ploto turÄ—tam žemÄ—s plotui tik Å¡iÄ… žemÄ™ naudojantiems Å«kininkams ar Å¡iÄ… žemÄ™ naudojanÄ?ių žemÄ—s Å«kio bendrovių nariams."
Vadinasi, tokia nuostata užtikrina žemės perdavimą neatlygintinai nuosavybėn tik tiems ūkininkams ar žemės ūkio bendrovių nariams, kurie ją naudojo ne mažiau kaip 14 metų, ir neatsižvelgiama į tuos asmenis, kurie pradėjo ūkininkauti vėliau. 
Manau Å¡iÄ… nuostatÄ… bÅ«tina keisti, todÄ—l parengiau PilieÄ?ių nuosavybÄ—s teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ…jį turtÄ… atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektÄ…, kurį artimiausiu metu planuojama svarstyti Seime. 
Å io įstatymo projektu siÅ«lau numatyti, kad laisvos žemÄ—s fondo žemÄ—, kuriÄ… ne mažiau kaip dvejus metus naudojo ŽemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ—s įsigijimo laikinojo įstatymo reikalavimus atitinkantys Å«kininkai ir žemÄ—s Å«kio bendrovÄ—s, valstybÄ—s gali bÅ«ti perduodama nuosavybÄ—n neatlygintinai lygiaverÄ?io ploto turÄ—tam žemÄ—s plotui tik Å¡iems subjektams ar jų nariams. 
Mano nuomone, tai padėtų užtikrinti žemės nuomos santykių tęstinumą, sudarytų prielaidas ūkininkams suformuoti racionalią žemėnaudą, o žmonės nepatirtų nuostolių, patirtų gerinant išnuomotą valstybinę žemę.


Įstatymo projekto nuostatoms pritaria patys ūkininkai?


Susitikimų su Å«kininkais metu aptariame Å¡ių nuostatų keitimo galimybes ir tai, kÄ… jos duos dirbantiems žemÄ™. Ūkininkai pritaria Å¡iai idÄ—jai, taÄ?iau kai kurie siÅ«lo trumpinti nuomos, suteikianÄ?ios galimybÄ™ pirmumo teise įsigyti ar pratÄ™sti nuomÄ… nuomojamai iÅ¡ valstybÄ—s žemei, terminus. Seimo Kaimo reikalų komitete šį klausimÄ… nuodugniai iÅ¡nagrinÄ—sime ir surasime tinkamiausiÄ… sprendimÄ…. Kartu turÄ—sime ieÅ¡koti sprendimų ir bÅ«dų, kaip tvarkingai pabaigti nuosavybÄ—s į žemÄ™ atkÅ«rimÄ…. 
Laikmetis reikalauja korekcijų, todÄ—l įstatymai privalo bÅ«ti suderinti su žmonių ir valstybÄ—s poreikiais. Manau, svarbu ne tik atsižvelgti į tai, kad kaimo vietovÄ—se Å«kininkaujantys žmonÄ—s reikalauja nenutraukti sudarytų valstybinÄ—s žemÄ—s nuomos sutarÄ?ių, taÄ?iau labai svarbu, kad bÅ«tų nemažinami dirbamos žemÄ—s plotai, kad ir toliau bÅ«tų kompaktiÅ¡kai formuojami žemÄ—s sklypai patogiam Å«kininkavimui.  


Oponentai gali pasipriešinti, teigdami, kad pažeidžiami jų interesai.


Akivaizdu, kad ypatingai sunkiomis ekonominÄ—s krizÄ—s sÄ…lygomis žemÄ—s Å«kis iÅ¡liko vienu rentabiliausių Å¡alies ekonomikos ramsÄ?ių, todÄ—l su Å¡iuo sektoriumi privalome elgtis atsakingai, ir priimti tik apgalvotus sprendimus. 
IÅ¡ gaunamų laiÅ¡kų ir iÅ¡ pokalbių susitikimų su Å«kininkais metu aiÅ¡kiai matoma, jog negalima žlugdyti žemdirbių vilÄ?ių ir leisti, kad jų per ilgus metus įdirbti, dažnai patys produktyviausi žemÄ—s plotai atitektų tiems, kas jos nedirbs. 
PrieÅ¡kario Lietuvoje žemÄ—s reformos sumanytojas ir vykdytojas, iÅ¡kilus KrikÅ¡Ä?ionių demokratų partijos veikÄ—jas prelatas Mykolas KrupaviÄ?ius sakydavo: „ŽemÄ— visiems, kas jÄ… dirba ir nori jÄ… dirbti". Deja, Å¡iandien nutolome nuo Å¡ios iÅ¡minties. Manau privalome siekti, kad žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ— atitektų tiems, kurie jÄ… dirba.


KalbÄ—josi Loreta JastramskienÄ—