Pavadinimas: Edmundas Pupinis: „Pirmumo teisė turi būti pripažinta dirbantiems žemę" (2009-09-15)
Kategorija: Archyvas
Data: Sep 16, 2009
http://www.pupinis.lt/straipsnis-46.html

Edmundas Pupinis: „Pirmumo teisė turi būti pripažinta dirbantiems žemę" (2009-09-15)

(Interviu su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Edmundu Pupiniu) 



Žemės reforma dar nebaigta, ta?iau neretai iškyla nesutarimai dėl ūkininkų iš valstybės nuomojamos žemės. Ar tikrai žemdirbiai gali jos netekti?

Lietuvoje vykdoma žemės reforma užtruko pernelyg ilgai - beveik 20 metų vyksta žemės nuosavybės atkūrimo ir įteisinimo procesas, ta?iau dar apie 35 tūkstan?iams žmonių neatkurtos nuosavybės teisės į žemę 94 tūkst. ha plote. Dabar matome skaudų reiškinį - išsinuomoję valstybinės žemės sklypą ūkininkai ją gerino, įdirbo, tikėdamiesi išsipirkti iš valstybės ir sėkmingai ūkininkauti. Šių metų liepos 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis beveik 25 tūkst. asmenų pageidauja pirkti iš valstybės 431 tūkst. ha žemės. Šie žmonės turi dokumentus, įrodan?ius, kad turi pirmumo teisę pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę ir gali pretenduoti į valstybės paramą.
Ir štai atsiranda žmonių, norin?ių atimti pa?ius produktyviausius žemės plotus iš valstybinę žemę dirban?ių ūkininkų.


Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia taip „atimti" ūkininkų nuomojamą valstybės žemę. Ar tai racionalu, teisinga?

Tai nėra atėmimas, ta?iau įstatymas, deja, ne dirbusių ir dirban?ių žemę žemdirbių pusėje.
Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal nustatytą eilę. Todėl pretendentai, kurie yra įrašyti į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, taip pat ir tie, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teisę į žemę kitoje kadastrinėje vietovėje, gali rinktis žemės plotus laisvos valstybinės žemės fonde. Valstybinės žemės sklypų pardavimas formuojamas 11-18 eilių, kurios eina po pilie?ių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Atkūrus nuosavybės teises į žemę asmenims pagal išvadas dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, anks?iau sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys su ūkininkais ir žemės ūkio bendrovėmis nutraukiamos prieš terminą, nepaisant jų įdėto darbo ir lėšų į šios žemės įsisavinimą.


Spaudoje nemažai skelbimų apie parduodamas išvadas žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Nauja perpardavinėjimo banga?

Ko gero, tai vyksta neatsitiktinai. Skelbiama, jog parduodamos išvados žemės ūkio paskirties žemei įsigyti, t. y. pilie?iai, turintys atkurti nuosavybės teises į žemę, dažniausiai esan?ią mieste, parduoda tokią teisę. Dar daugiau yra skelbimų, kuriuose asmenys nurodo, kad pirktų tokias išvadas - dokumentus, suteikian?ius teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę kitoje negu turėta vietoje.
Tokie pirkimai dažniausiai įforminami įgaliojimais atstovauti tikriesiems asmenims. Sveikintina, kai žmogus, kad ir iš kitos vietovės, laisvos žemės fonde atkuria nuosavybę, kuria ūkį, stato pastatus, vysto žemės ūkio produktų gamybą. Bet kiek tokių yra?
Paradoksas, ta?iau vietinis žmogus, kuris nuomotą žemę tvarkingai dirba, nustumiamas nuo jos, o ši žemė atitenka niekada jos nedirbusiam asmeniui, gyvenan?iam mieste už kelių šimtų kilometrų. Todėl kalbos apie žemės sklypų konsolidaciją (sustambinimą) gali ir likti tik kalbomis, o tam skiriamos nemenkos ES ir mūsų valstybės lėšos bus panaudotos neracionaliai. Žemdirbių ir jiems atstovaujan?ių asocijuotų struktūrų nuomone, žemės atidavimas ,,išvadų supirkinėtojams" nėra teisingas ir pagrįstas, kadangi taip gausinami neracionalūs, neperspektyvūs ūkininkavimui žemės sklypeliai. Todėl žemdirbių ir jiems atstovaujan?ių asocijuotų struktūrų nuomone, žemės atidavimas ,,išvadų supirkinėtojams" nėra teisingas ir pagrįstas.


Ar Seimo Kaimo reikalų komitetas žada teikti įstatymo pakeitimo projektą, ar taip ir liks?

1997 metais priėmus Pilie?ių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei 2001 metais šį įstatymą pakeitus ir papildžius, liko tokia nuostata: „Laisvos žemės fondo žemė, kurią iki šio įstatymo įsigaliojimo ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės naudojo nustatyta tvarka savo ūkius įregistravę ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaver?io ploto turėtam žemės plotui tik šią žemę naudojantiems ūkininkams ar šią žemę naudojan?ių žemės ūkio bendrovių nariams."
Vadinasi, tokia nuostata užtikrina žemės perdavimą neatlygintinai nuosavybėn tik tiems ūkininkams ar žemės ūkio bendrovių nariams, kurie ją naudojo ne mažiau kaip 14 metų, ir neatsižvelgiama į tuos asmenis, kurie pradėjo ūkininkauti vėliau. 
Manau šią nuostatą būtina keisti, todėl parengiau Pilie?ių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurį artimiausiu metu planuojama svarstyti Seime. 
Šio įstatymo projektu siūlau numatyti, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią ne mažiau kaip dvejus metus naudojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo reikalavimus atitinkantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, valstybės gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaver?io ploto turėtam žemės plotui tik šiems subjektams ar jų nariams. 
Mano nuomone, tai padėtų užtikrinti žemės nuomos santykių tęstinumą, sudarytų prielaidas ūkininkams suformuoti racionalią žemėnaudą, o žmonės nepatirtų nuostolių, patirtų gerinant išnuomotą valstybinę žemę.


Įstatymo projekto nuostatoms pritaria patys ūkininkai?


Susitikimų su ūkininkais metu aptariame šių nuostatų keitimo galimybes ir tai, ką jos duos dirbantiems žemę. Ūkininkai pritaria šiai idėjai, ta?iau kai kurie siūlo trumpinti nuomos, suteikian?ios galimybę pirmumo teise įsigyti ar pratęsti nuomą nuomojamai iš valstybės žemei, terminus. Seimo Kaimo reikalų komitete šį klausimą nuodugniai išnagrinėsime ir surasime tinkamiausią sprendimą. Kartu turėsime ieškoti sprendimų ir būdų, kaip tvarkingai pabaigti nuosavybės į žemę atkūrimą. 
Laikmetis reikalauja korekcijų, todėl įstatymai privalo būti suderinti su žmonių ir valstybės poreikiais. Manau, svarbu ne tik atsižvelgti į tai, kad kaimo vietovėse ūkininkaujantys žmonės reikalauja nenutraukti sudarytų valstybinės žemės nuomos sutar?ių, ta?iau labai svarbu, kad būtų nemažinami dirbamos žemės plotai, kad ir toliau būtų kompaktiškai formuojami žemės sklypai patogiam ūkininkavimui.  


Oponentai gali pasipriešinti, teigdami, kad pažeidžiami jų interesai.


Akivaizdu, kad ypatingai sunkiomis ekonominės krizės sąlygomis žemės ūkis išliko vienu rentabiliausių šalies ekonomikos rams?ių, todėl su šiuo sektoriumi privalome elgtis atsakingai, ir priimti tik apgalvotus sprendimus. 
Iš gaunamų laiškų ir iš pokalbių susitikimų su ūkininkais metu aiškiai matoma, jog negalima žlugdyti žemdirbių vil?ių ir leisti, kad jų per ilgus metus įdirbti, dažnai patys produktyviausi žemės plotai atitektų tiems, kas jos nedirbs. 
Prieškario Lietuvoje žemės reformos sumanytojas ir vykdytojas, iškilus Krikš?ionių demokratų partijos veikėjas prelatas Mykolas Krupavi?ius sakydavo: „Žemė visiems, kas ją dirba ir nori ją dirbti". Deja, šiandien nutolome nuo šios išminties. Manau privalome siekti, kad žemės ūkio paskirties žemė atitektų tiems, kurie ją dirba.


Kalbėjosi Loreta Jastramskienė