Pavadinimas: Utenos bendruomenę dekanato dienų renginiuose labiausiai džiugino jaunimas (2009-07-02)
Kategorija: Archyvas
Data: Jul 2, 2009
http://www.pupinis.lt/straipsnis-43.html

Utenos bendruomenę dekanato dienų renginiuose labiausiai džiugino jaunimas (2009-07-02)

Praėjusį savaitgalį Utenos dekanatas organizavo puikią šventę visuomenei „Aš esu gyvybės duona", ją paskyręs artimesnei pažin?iai su Šventuoju Raštu, neleido pamiršti visai tautai svarbios Gedulo ir vilties dienos, uteniškius ir sve?ius ne tik gausiai sukvietęs į šv. Mišias Kristaus Žengimo į dangų ir Dievo Apvaizdos bažny?iose, bet surengęs ir tradicinę Devintinių procesiją Utenos gatvėmis.

Vakare Utenos kultūros centre buvo surengtas koncertas-minėjimas, skirtas Gedulo ir Vilties dienai prisiminti. Renginiuose dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Utenos dekanato kunigai, Seimo narys Edmundas Pupinis, savivaldybės tarybos nariai, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Petravi?ius. Kaip pabrėžė Utenos dekanato dienų renginiuose dalyvavęs Seimo narys Edmundas Pupinis, svarbu, kad tikėjimu susidomi vis daugiau jaunimo. „Gaila, kad dabartinio jaunimo tėvai buvo auklėjami ateizmo dvasia, tam buvo naudojama prievarta, todėl šiandien džiaugiuosi, kad jaunimas grįžta į tikėjimą. Gerai žinoma, kad atitolus nuo tikėjimo, kyla daug psichologinių problemų ir, kaip nebūtų keista, jos susijusios ir su pagausėjusiais žmonių savižudybių atvejais, - apgailestavo Seimo narys. - Šių problemų sprendimo dažnai ieškome valstybės socialinėje politikoje, dar kur nors, o iš tikrųjų tai mūsų šeimų auklėjimo spragos", - įsitikinęs E. Pupinis. Jo manymu, kitos alternatyvos, kai žmogui labai sunku, be bažny?ios lyg ir nėra. Jei žmogus tiki, jis suranda ramybę tikėjime ir maldoje. Beje, E. Pupinis džiaugėsi, kad Dekanato dienų renginiuose gausu jaunimo, o tas jaunimas tikėjimą išreiškia savaip, taip, kaip jį supranta, ir tai - labai smagu.

Utenos dekanas Juozapas Kuodis irgi išreiškė džiaugsmą, kad į dekanato šventę susirinko daug jaunimo. Pasak jo, šie metai - apaštalo Pauliaus metai. Šventė sutapo ir su Devintinėmis, todėl, anot dekano, norėjosi suorganizuoti didingesnį ir prasmingesnį renginį. „Norėjosi, kad žmonės parodytų daugiau ryžto ir pasiaukojimo. Tas tikėjimo ir patriotizmo skelbimas nelengvas, labai norėjosi, kad šiame renginyje dalyvautų jaunimas", - sakė kunigas. Pasak dekano, labai gražiai prie šio renginio organizavimo prisidėjo Panevėžio vyskupijos Sielovados centras, atvykęs ir su savo tikin?iaisiais dalyvavęs įvairiose darbo grupėse, kur jaunimas mokėsi šlovinti Viešpatį, aptarinėjo lytiškumo problemas, susipažino su piligrimyste, mėgstama piligrimų kelione į Taizé bendruomenę Prancūzijoje. Suaugusieji darbo grupėse aptarinėjo vaikų auklėjimo problemas, mokėsi dalintis tikėjimo džiaugsmu bei tarnauti artimui...
Po Šv?. Sakramento adoracijos, šlovinimo ir užtarimo maldos tikintieji buvo pakviesti Kristaus Žengimo į dangų bažny?ios šventoriuje pasivaišinti arbata ir kareiviška koše. Atvykus Panevėžio vyskupui Jonui Kauneckui, visi renginio dalyviai susirinko į Devintinių procesiją. Anot dekano J. Kuodžio, anks?iau tikintieji vaikš?iodavo po parapiją, eidavo į atskirus parapijos kaimus, o šiuo atveju buvo pasirinktos keturios žymesnės Utenos vietos: Kristaus Žengimo į dangų ir Dievo Apvaizdos bažny?ios, Šv. Klaros ligoninė ir sustojimas prie Kankinių koply?ios, kur šalia jos palaidoti savo gyvenimą už tėvynės laisvę paaukoję patriotai. Įdomu, kad ši tikin?iųjų kelionė - tai lyg ir simboliškas perėjimas iš seno į naują, tai - kelionė iš senos bažny?ios į naują, tai -lyg ir seno tikėjimo žmonių sąšauka su jaunimu, primenant jiems, kad jų seneliai bei tėvai laisvės tikėjimo viltį nešė iki šių dienų, o šiandien šią tradiciją palieka jaunimui.

Vakare Utenos kultūros centre, susirinkus daugiau nei pusšim?iui žilagalvių uteniškių, buvo paminėta Gedulo ir vilties diena. Šalia puikios Utenos kultūros centro scenografijos derėjo Sudeikių saviveiklininkų kolektyvas „Sudeikie?ių gija" dainos ir muzika, politinių kalinių ir tremtinių choro „Ainiai", vadovaujamo nenuilstamo kultūros šviesulio Adolfo Driuko, atliekamos patriotinės dainos.Minėjimo metu kalbėjęs Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas G. Petravi?ius reiškė gilią pagarbą kentėjusiems ir žuvusiems už šiandienos laisvą Lietuvą. Seimo narys E. Pupinis - apie tremtinių išsaugotą viltį sugrįžti ir vėl pamatyti laisvą tėvynę, apie sudaužytus likimus ir šiandienos problemas, kurios ver?ia daugelį palūžti, prarasti gyvenimo džiaugsmą, pamirštant tikėjimą.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Utenos filialo vadovas Vincas Bliznikas, kaip visada negailėdamas kritikos ir aštraus žodžio istorijos faktams, apibendrino sakydamas: „Buvo tokie laikai, tokia istorijos raida". Jis priminė, kaip buvo tremiami nekalti Lietuvos žmonės į Sibiro platybes, tuo pa?iu apgailestaudamas, kad „...daugelio mūsų jau nebėra...", reiškė pritarimą NATO ir ES.

Į Utenos kultūros centro sceną pakviestas ir Jo Eminencija Panevėžio vyskupas J. Kauneckas, sakė, kad trem?ių vietose visi stebėdavosi lietuviais, nes lietuviai net ir tremtyje nenustodavo dainuoti. Renginyje nuskambėję poetės Marytės Kontrimaitės žodžiai: „Lietuviai šoka, gieda, dainuoja...", pabrėžė tvirtą lietuvio tremtinio charakterį. Pasak vyskupo, ypatingai visi stebėdavosi lietuvių moterų darbštumu, kurios net tundroje sugebėdavo pasisodinti daržovių ir jas išauginti. Todėl vyskupas J. Kauneckas neatsitiktinai moterims tremtinėms, kalinėms, sibirietėms priminė poeto ir prozininko Vytauto Cinausko žodžius, skirtus „mieloms sesėms, kurios savo gležnomis rankomis rovė rūtą, kirto taigos miškus, šaltame vandenyje rišo sielius..."


Vytautas Ridikas, "Utenos Diena" 2009-07-02