Pavadinimas: Įvykiai Gruzijoje - brangiai kainuojanti pamoka pasauliui ir Lietuvai?
Kategorija: Archyvas
Data: Apr 25, 2009
http://www.pupinis.lt/straipsnis-23.html

Įvykiai Gruzijoje - brangiai kainuojanti pamoka pasauliui ir Lietuvai?

Pasaulis susirūpinęs stebi, kuo gi ?ia baigsis ir ar apskritai baigsis Rusijos galių demonstravimas Gruzijoje. Kai kurioms ne taip ,,pamokytoms“ ir toliau nuo Rusijos esan?ioms valstybėms gal ir galėtų būti įtikinamas argumentas, kad pagrindinė rusų kariuomenės karo veiksmų ir Rusijos karinių pajėgų įsiveržimo į nepriklausomos Gruzijos valstybės teritoriją priežastis – neva ginti savo pilie?ius nuo gruzinų užpuolimo Pietų Osetijos rajone, tik, manau, ne mums, žmonėms, gyvenantiems Baltijos valstybėse. Ko gero, mūsų Lietuvos, kaip ir kitų rytų Europos valstybių „išgelbėjimą“ dar ilgai prisiminsime. Manau, Gruzijos atveju net ir pa?iai gelbėtojai, vis dar imperialistinės gigantomanijos liga sergan?iai Rusijai, sunkoka būtų pateisinti gelbėtojišką misiją, kuomet aviacijos bombarduojami jau ne Pietų Osetijos teritorijoje, o pa?ioje Gruzijoje esantys miestai, tokie kaip Gorio ar Po?io uostas, ar griaunami gyvenamieji rajonai ir Gruzijos kariniai objektai.

Visa tai yra ne kas kita, kaip tikras Rusijos karas prieš Gruzijos valstybę. Be to, kas leido Rusijai vienašališkai perbraižyti politinį žemėlapį, nes ir Pietų Osetija, ir Abchazija yra visuotinai pripažinta Gruzijos teritorija? Kremlius, provokuodamas Gruziją, panaudojo tuos pa?ius didžiųjų imperialistų, bet ne mažesnių antžmogių Hitlerio ir Stalino išbandytus klastos metodus. 1938 m. Hitleris, apkaltinęs Čekoslovakiją vokie?ių tautybės pilie?ių diskriminavimu, karine jėga užgrobė Čekiją, o vėliau ir Slovakiją. Stalinas 1939 m. įsakė Raudonajai Armijai apšaudyti Manerheimo linijos įtvirtinimus, o kai šie atsakė ugnimi, pradėjo karą su Suomija, apkaltinęs suomius ginkluota provokacija. Tokios klastingos provokacijos pretekstu buvo užpulta ir Lenkija. Visais minėtais atvejais agresorių propaganda apkaltindavo savo silpnesnes aukas. Ėriukas visada kaltas, jeigu tik vilkas ėsti nori. Kaip matome, Kremliaus politika nuo Stalino laikų nepasikeitė. Tik prieš mėnesį laiko rusų istorikai reabilitavo Molotovo – Ribentropo paktą. Esą tokia yra realybė – silpnesnis privalo paklusti stipresniam. Gruzija nepakluso.
Ko gero, mums, lietuviams, ne naujiena ir Kremliaus prieš Gruziją vykdoma ne tik karinė agresija, bet ir informacinis karas. KGB ,,mokyklos“ pamokos gerai išmoktos ir nepamirštos. Prisiminkime pokarį, kuomet, okupavus Lietuvą, ?ia buvo organizuoti ,,laisvi“ rinkimai. Prisiminkime ir mūsų partizanus, kuomet jų vardą daugelį kartų stengėsi sutepti partizanais persirengę rusų kariai ir vietiniai kolaborantai. Manau, rusų Gruzijoje tikslai panašūs: sukompromituoti tarptautinėje erdvėje ir pa?ioje Gruzijoje prezidentą M. Saakašvilį ir pakeisti jį Kremliui palankiu asmeniu, o tikslas vienas, kad Gruzija atsisakytų siekių įstoti į NATO ir Europos Sąjungą ir sugrįžtų į NVS. Beje, tai taip pat Lietuvos išmokta pamoka. Prisiminkime Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių kelią į ES ir NATO. Provokacijų ir siekio sukompromituoti Lietuvą tuo metu netrūko, tik gal mastai buvo kitokie. Prisiminkime tilto per Bražuolės upelį sprogdinimą, suorganizuotą savanorių maištą Pakaunėje, siekius įvelti Lietuvą į diskusijas dėl Vilnijos krašto autonomijos. Tai tikrai tų pa?ių KGB struktūrų darbas, deja, ne be vietose esan?ių pagalbininkų paramos. Na, gal tik reikia tikėtis, kad kolaborantų Gruzijoje nebus taip gausiai, kaip kai kuriose šalyse buvo, turbūt yra ir jie laukia patogios progos...
Nors ir nesinorėtų būti blogu pranašu, ta?iau nemažai imperine prasme aptirpusiai, bet paskutiniu metu įžūlėjan?iai Rusijai tai taip pat savotiškas pasitikrinimas. Pirmiausia tikrinamas tarptautinių institucijų ir organizacijų budrumas. Kaip sureaguos, kas sureaguos, ar apskritai sureaguos ir t.t. Deja, manau, tenka pripažinti, kad reakcija yra, ta?iau tikrai kol kas nepatenkinama. Rusija vos nepasiekė Gruzijos sostinės, o tarptautinės organizacijos vis dar teberašinėja raštelius. Na, savaime suprantama, Gruzija dar nėra NATO narė, ta?iau yra ir kitų tarptautinių organizacijų, turin?ių karinių taikos palaikymo struktūrų ar net greitojo reagavimo pajėgų, kokių turi ES. Tiesiog kyla teisėtas klausimas, kam tos kovinės grupės sukurtos ir dėl ko jos ,,budi“?
Deja, tai, ko gero, ir tam tikra pamoka Lietuvai, jos politikams, ypa? tiems, kurie kalba, kad Lietuvai reikia galutinai atsisakyti šauktinių kariuomenės ir bet kokio asmenų karinio parengimo, o pasitenkinti 6-8 tūkstan?ių profesionalių karių kariuomene. Turint omenyje, kad nemaža jų dalis dalyvaus misijose, Lietuva liks praktiškai vos ne be nieko. Gruzijos atveju jau antrą dieną po agresijos pasireiškimo buvo paskelbta mobilizacija, tik po kelių dienų susigrąžinti kariai iš misijos Irake, o pagalbos iš užsienio dar vis nėra. Todėl, manau, ir mes, Lietuvos politikai, turėsime išmokti šią pamoką ir padaryti išvadas. Kadangi Lietuva yra NATO narė, NATO grėsmių sąraše turi būti ne tik terorizmo grėsmė, ne tik kitos jau įvardintos grėsmės, bet ir Rusija, kaip akivaizdi grėsmė NATO. Iš to turėtų išplaukti atitinkami gynybos planai šiam regionui, taip pat ir atitinkamų NATO bazių steigimas Baltijos valstybėse. Iš esmės klaidinga Lietuvos pastarųjų metų gynybos politika turi būti nedelsiant peržiūrėta, o Rusijos sustabdymo strategija turi tapti visų prolietuviškų partijų susitarimo objektu.