Pavadinimas: Seimo nariu neužtenka "būti"
Kategorija: Archyvas
Data: Apr 25, 2009
http://www.pupinis.lt/straipsnis-22.html

Seimo nariu neužtenka "būti"

Baigiantis 2007 metams žiniasklaidoje Seimo narys E. Pupinis buvo įvardintas kaip vienas jauniausių ir vienas darbš?iausių parlamentarų – penktasis pirmajame dešimtuke, pateikęs daugiau kaip 180 teisės aktų ir kitų dokumentų projektų, o posėdžių salėje pasisakęs daugiau kaip 550 kartų. Seimo TS frakcijos nario ir kandidato į būsimojo Seimo narius Utenos apygardoje Edmundo Pupinio teiraujamės apie darbus Seime ir Utenos apygardoje, kur jis buvo išrinktas.

– Neseniai Jūsų apygardoje lankėsi TS pirmininkas Andrius Kubilius, susitiko su uteniškiais. Ką mąsto žmonės, ko jie reikalauja, ką siūlo?
– Utenoje susitikome su Pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovais, vyko dalykiškas pokalbis. Ir verslininkams jau rūpi ne tik konkretūs jų įmonių reikalai, kaip būdavo anks?iau. Verslininkai pradeda mąstyti globaliau, nes jie susiduria su naujomis problemomis. Ypa? svarbus tampa specialistų rengimas. Verslininkai mato, kad universitetai neparuošia tokių specialistų, kokių jiems reikia. Dažnai jaunus specialistus jie turi iš naujo perkvalifikuoti, investuodami į juos savo pinigus. Ypatingi nuogąstavimai išreikšti, kad specialistai ruošiami ne to lygmens, nes universitetinis išsilavinimas nebūtinai reikalingas, reikalingi daugiau technologinio lygmens žmonės, kurie dirbtų gamyboje. Tie, kurie yra baigę aukštąsias mokyklas, iš esmės turi būti perkvalifikuojami, nes parengiami rinkai nereikalingi.
Buvo kalbėta ir apie mokes?ių sistemą. Aptartas socialdemokratų noras pratęsti socialinio mokes?io permetimą ant verslininkų pe?ių, didinant pelno mokes?ius. Buvo išsakyta mintis tokio klausimo nesvarstyti dabar, ekonominio nuosmukio laikotarpiu.
Buvo susitikta su Utenos miesto bendruomene. Klausimai įvairūs – nuo politinių iki buitinių. Žmonės domisi ne tik kasdieniais, bet ir globaliais, valstybės valdymo reikalais. Jie pasigenda pastovumo Vyriausybės veikloje, kuri dirba chaotiškai. Žmonėms susidaro įspūdis, kad jų gyvenimas, jų problemos niekam nerūpi, daug kur sprendimus valstybei stengiasi diktuoti monopolininkai, o ypa? žmones jaudina naujai užgimstantys oligarchai, kurie intensyviai veržiasi į energetikos verslo sritis. Andrius Kubilius, kreipdamasis į uteniškius, pareiškė, kad šiuo metu ekonominė situacija yra panaši į 1997 m., kuomet ministras pirmininkas G. Vagnorius aiškino, jog krizės mus aplenks. Tai yra blogai, nes žmonės, o ypa? verslas, neskatinami ruoštis blogesniam variantui.
Buvo susitikta su žurnalistais, vyko spaudos konferencija. Mantas Adomėnas susitiko su švietimo darbuotojais, kalbėjo apie galimas reformas bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo sistemoje.
– Pirmoji Jūsų kadencija Seime eina į pabaigą. Įdomu išgirsti Jūsų nuomonę apie Seimą: ar Jus patenkino Seimo darbo kokybė?
– Šiame Seime daug kas tik "buvo", ir tiek. O Seimo nariu neužtenka "būti", reikia dirbti, dalyvauti darbo grupėse, gilintis į svarstomus klausimus. Daug Seimo narių vengė darbo. Teko dalyvauti keliose darbo grupėse – pvz., rengiant Vietos savivaldos įstatymą, Kūno kultūros ir sporto įstatymą, Šilumos įstatymą ir kt., ir daug kur matydavau vis tuos pa?ius žmones, kurie sąžiningai ir nuoširdžiai atliko Seimo nario pareigas. Kodėl taip yra? Gal žmonės neturi pasirengimo, bet galima įtarti, kad kai kurie, atėję iš tam tikrų struktūrų, daugiau jų interesus ir gynė. Keletas pavyzdžių – prekiautojai automobiliais gynė mokes?ių lengvatas perkant naujus automobilius; tie, kurie susiję su dujininkais, gynė tarpininkų, prekiaujan?ių dujomis, interesus; Vyriausybė gynė stambaus verslo atstovų interesus. Buvo matyti daug interesų, bet ne visada buvo galima pamatyti valstybės, taip vadinamo viešojo intereso gynimo. Biudžetas mažėjo, įvairių sri?ių verslui dažnai be jokio pagrindo mokes?ių lengvatos didėjo ir nukentėjo visa valstybė, kuri, pvz., negalėjo tinkamai atlyginti už darbą mokytojams, kultūros darbuotojams, mažai investavo į pastatų renovaciją ir kitas valstybei svarbias sritis. O švietimo sistema apskritai buvo nugyventa, mokytojai buvo priversti imtis streikų, tokiu būdu buvo devalvuotas mokytojo prestižas. Manau, kad svarbiausias dalykas atei?iai – tinkamas balansas tarp atskirų interesų grupių ir valstybės, valstybės naudai o ne atvirkš?iai.
– Ką tik išleidote leidinį – ataskaitą apie darbą Seime. Malonėkite nors trumpai apibrėžti savo nuveiktus darbus.
– Su Utenos krašto žmonėmis nuolat susitinku tiesiogiai, priėmimų Utenoje ir Seime metu, dalyvauju įvairiuose renginiuose, bet jau?iau pareigą pateikti bent minimalią rašytinę ataskaitą. Būdamas LR Seimo nariu stengiausi aktyviai dirbti įstatymų leidybos ir parlamentinės kontrolės srityse, aktyviai dalyvauti šalies ir rajono politiniame gyvenime. Vertingų idėjų, min?ių savo veiklai, įstatymų projektams ir pasiūlymams gaunu iš rinkėjų. Nors savo veiklą LR Seime pradėjau dirbdamas Ekonomikos komitete, ta?iau, prasidėjus Seimo narių migracijai iš vienų frakcijų į kitas ir pasikeitus frakcijų atstovavimo komitetuose proporcijoms, praėjusiais metais teko dirbti Audito komitete. Taip pat esu Jaunimo ir sporto komisijos narys, Seimo delegacijos LR Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje narys bei kelių Tarpparlamentinių ryšių su kitomis šalimis grupių narys, taip pat ir su Kazachstano respublika, kurioje esu grupės pirmininko pavaduotojas.
Nors ir priklausau frakcijai, esan?iai opozicijoje, ta?iau nemažai daliai mano pasiūlymų buvo pritarta arba pritarta iš dalies, o kai kurie dar šiuo metu yra svarstomi Seimo komitetuose. Kai kuriuos iš jų paminėsiu. Pasiūlymas "Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo" projektui, pateiktas atsižvelgiant į LR Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris savo nutarimu iš esmės pripažino, kad dirban?ių pensininkų teisės gauti visą paskirtą pensiją ribojimas prieštarauja LR Konstitucijai. Mano siūlymu buvo pasiekta, kad ši įstatymais įtvirtinta nuostata būtų ištaisoma vienodai visiems nuo tokios įstatyminės nuostatos nukentėjusiems asmenims.
Atsižvelgiant į mano pasiūlymą "ÅŖkininko ūkio įstatymo ir Teritorijų planavimo pakeitimo ir papildymo įstatymo" projektams buvo supaprastinti reikalavimai ir ÅŖkininko sodybos ar pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos sąlygos ir kartu prie ūkininko sodybos pagalbinių pastatų, kuriems statyti gali būti teikiama parama ir kurie gali būti statomi nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje, buvo priskirti ne tik fermų, ūkio, šiltnamių, bet ir kaimo turizmui skirti pastatai.
Pateikiau pasiūlymus "Užimtumo rėmimo įstatymo" projektui, atsižvelgiant į kurio nuostatas įstatyme įtvirtinta norma, kad ir moksleiviai galėtų būti įdarbinami pagal Valstybės remiamą Viešųjų darbų programą; šiuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete svarstomas "Vietos savivaldos įstatymo projektas" ir jau pritarta nemažai daliai mano pasiūlymų; šiuo metu esu įtrauktas į darbo grupę, kuriai pavesta paruošti naujos redakcijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą. Manau, tai labai svarbus įstatymas, kuris turėtų padidinti politinių partijų finansavimo skaidrumą, nes reiškiniai, kurie pastaruoju metu vyksta Lietuvos politiniame gyvenime, kuomet politinių partijų sėkmei didesnę reikšmę turi pinigai, o ne politinė mintis ir politiniame šalies gyvenime dalyvaujan?ių žmonių kompetencija, peraugo visas galimas ribas. Nemažai pastangų tenka įdėti svarstant Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą. Tvirtinant Valstybės investicijų programą kolegoms parlamentarams pavyko įrodyti, kad ir toliau iš valstybės investicijų programos privalo būti finansuojama Utenos daugiafunkcinio komplekso statyba, 2 mln. Lt skirta Utenos A. Šapokos gimnazijos rekonstrukcijos projektui užbaigti bei 250 tūkst. Lt Utenos rajono Užpalių gimnazijos langų pakeitimo darbams. Taip pat iki 2,5 milijono litų pavyko padidinti asignavimus, skirtus Utenos ligoninės patalpų remontui.
– Kai kurie politikai savo rinkėjus prisimena prasidėjus rinkimų kampanijai. Jūs susitinkate su rinkėjais seniūnijose nuolat.
– Manau, politikams tai privalu. Kadangi problemos, su kuriomis susiduria gyventojai, dažnai nereikalauja įstatymų pakeitimų, o tik žmoniškai jautraus požiūrio ir noro jas spręsti, kartu su manimi į susitikimus vyksta ir TS frakcijos Utenos taryboje vienas ar kitas narys. Manau, ypa? prieš savivaldybės biudžeto tvirtinimą tarybos nariams itin svarbu pasidomėti žmonių lūkes?iais ir formuoti rajono biudžetą būtina atsižvelgiant į esmines problemas, kurias kaip tik geriausiai ir mato tie, kurie su jomis susiduria kasdieniame gyvenime. Savo apsilankymus bandome derinti taip, kad tuo pa?iu išvažiavimu aplankytume ir seniūnijose esan?ias mokyklas, kitas įstaigas.