Pavadinimas: E. Pupinis: Parama šeimai turėtų didėtų
Kategorija: Archyvas
Data: Apr 25, 2009
http://www.pupinis.lt/straipsnis-19.html

E. Pupinis: Parama šeimai turėtų didėtų

Praėjusią savaitę įvairiose žiniasklaidos priemonėse išplatinta informacija apie galimas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, palankias šeimoms, auginan?ioms pametinukus, kurias siūlo priimti Seimo narys Edmundas Pupinis. Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotose įstatymo pataisose siūloma suvienodinti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo principą, mokant už kiekvieną vaiką, gimus dvynukams, trynukams ir t. t. bei auginant pametinukus. Apie šio įstatymo pataisas, kitą paramą šeimoms, auginan?ioms vaikus, bei įstatymų leidybą su Edmundu Pupiniu kalbasi laikraš?io redaktorė Sigita Sadaunikienė.

Vertindami praėjusių metų darbus, daugelis Seimo narių labiausiai džiaugėsi priimtu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. Ta?iau, kaip matyti, jis nėra tobulas. Kokios paramos šeimai, Jūsų manymu, dar stinga?
Reikėtų kalbėti ne tik apie priimtą įstatymą, bet ir apskritai apie paramą šeimai. Šis įstatymas būtų tik viena iš jos dalių. Naujasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas tiesiogiai padidina išmokas už vaikų priežiūrą, ta?iau galėtų būti ir kitokių paramos šeimai formų. Lietuvos problema – neaugantis gimstamumas. Žvelgiant į valstybės perspektyvą, tuo požiūriu ji gali būti labai liūdna. Valstybė, nesirūpinanti ateinan?iomis kartomis, papras?iausiai yra pasmerkta žlugti. Vaiko priežiūros periodas neturėtų apsunkinti pragyvenimo šeimoms ir būti tam tikra finansine našta. Paprastai žmogus, auginantis vaiką, dažnai netenka pareigų, jis iškrenta iš darbo rinkos, todėl nors vaikai suteikia šeimos gyvenimui pilnatvę ir prasmę, bet, pavyzdžiui, jaunai šeimai vaikas tampa lyg ir našta, o to neturėtų būti. Vaiko auginimas taip pat sudėtingas darbas, reikalaujantis ir fizinių, moralinių pastangų, ir finansinių resursų, tad į tai reikia žiūrėti gana rimtai. Jau svarstant pagrindinį įstatymą, aš taip pat buvau teikęs siūlymų ir vienas jų – padidinti motinystės (tėvystės) pašalpos minimalią ribą. Anks?iau įstatyme ta minimali riba buvo ketvirtadalis bazinės pensijos. Šiuo metu tai būtų apie 340 Lt. Mano siūlymas buvo šios pašalpos minimalią ribą padidinti bent iki pusės bazinės pensijos dydžio (apie 700 Lt). Nors svarstymo stadijos metu ir buvo pritarta mano siūlymui, ta?iau įstatymo priėmimo metu buvo pritarta tarpiniam variantui ir priimta minimali motinystės (tėvystės) pašalpos dalis – 1/3 bazinės pensijos dydžio, šiuo metu tai apie 450 Lt. Tai išmoka tiems, kurie susilaukė vaikelio neturėdami darbo, pvz., studijuodami, užsiimdami individualia darbo veikla ir t.t.
Įstatymas išleistas praėjusių metų pabaigoje, o šių metų pradžioje jau siūlote jo pataisas...
Priimdami įstatymą visai „nepiktybiškai“ praleidome vieną svarbų dalyką: įstatyme numatyta, kad gimus dvynukams, trynukams, išmoka dvigubėja, trigubėja, ta?iau tikrai ne iš blogos valios, neatkreipėme dėmesio, kad šeimoje auginant pametinukus vaikų priežiūros iki 2 metų laikas gali iš dalies sutapti, ir tuomet tėvai gautų išmoką tik už vieną iš vaikų. Kaip ir daugelis įstatymų ar jų pataisų, taip ir šios kilo iš žmonių, atėjusių pas mane Utenoje į priėmimą, klausimų ir konkre?ių pavyzdžių, įrodan?ių, kad tėvų, auginan?ių dvynukus ir pametinukus, padėtis yra nevienoda. Manau, konstituciškai tai taip pat nėra teisinga, nes ir mano manymu, už kiekvieną iki 2 metų amžiaus prižiūrimą vaiką išmokos mokėjimo principas turi būti vienodas, todėl aš tik atlikau formalumą – užregistravau įstatymo pataisą, o pataisos autoriai iš esmės į priėmimą atėję uteniškiai.
Koks šitų pasiūlymų likimas, turint mintyje, kad esate opozicinėje partijoje?
Turiu pasidžiaugti, kad nežiūrint to, kad, kaip minėjote, esu opozicijoje, į nemažai mano pasiūlymų yra atsižvelgiama ir jiems pritariama. Many?iau, kad ir šioms pataisoms turėtų būti pritarta. Galiu pasidžiaugti, kad kol kas ypatingai tie pasiūlymai ir įstatymai, kurie „ateina iš žmonių“, nėra piktybiškai blokuojami. Geranoriškai buvo sutiktas mano pasiūlymas dėl Užimtumo rėmimo įstatymo, kadangi priėmus mano pasiūlymą nuo jo priėmimo leidžiama moksleivius įdarbinti atlikti viešuosius darbus lygiai taip pat, kaip ir bedarbius, pvz., vasarą. Many?iau, galimybė įsidarbinti moksleiviams per viešųjų darbų programą ir šiek tiek užsidirbti po įstatymo priėmimo tikrai padidėjo, nes moksleiviams įdarbinti per minėtą programą dalis lėšų yra skiriama iš valstybės. Džiaugiuosi, kad ir Utenos rajono savivaldybės taryba padidino šios programos finansavimo eilutę – pridėjo lėšų viešųjų darbų programai finansuoti. Tai, manau, taip pat, nors ir netiesioginė, bet tam tikra parama šeimai.
Grįžkime prie pokalbio temos. Ženkli parama šeimai ties tre?iaisiais vaiko gyvenimo metais tarsi ir pasibaigia, nes dabar už vaiką mokamų 52 litų perkamoji galia labai jau menka...
Pritariu, ta?iau finansiniai resursai taip pat turi ribą. Populistas pasakytų: „Aš siūlau už vaiką mokėti 150 litų“, bet kai paskai?iuoji resursus, iš Socialinio draudimo paėmęs tuos pinigus, turi pasakyti, kam jų skirsi mažiau. Socialinės išmokos galbūt taip pat skatina gimstamumą, ta?iau, many?iau, į tai turėtų būti žiūrima per kitą prizmę, tai yra kaip didinti tėvų pajamas, tada nereikėtų tų išmokų biurokratinio aparato ir kitų dalykų. Žinoma, geriau būtų, kad tėvai gautų normalų atlyginimą ir nereikėtų žaisti dalinant po 52 litus. Neseniai tokia išmoka buvo mokama tik vaikams iki 12 metų. Dabar svarstomas įstatymas dėl vaikų maitinimo. Jį priėmus, visi pradinukai, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, gautų maitinimą. Esu įregistravęs pasiūlymą šiam įstatymui, kad nemokamus pietus gautų visi kaimo vietovių mokyklų vaikai. Bus pritarta ar ne – dar nežinau, bet yra rimtų argumentų „už“: atsisakytume brangaus administravimo, nes ir šiuo metu kai kuriose kaimo mokyklose nemokamus pietus gauna daugiau negu pusė moksleivių, taip pat vaikams, besimokantiems kaimo mokyklose, kur kas blogesnis susisiekimas ir žymiai pailgėja laikas vykstant į mokyklą ir grįžtant, taip pat tai galbūt šiek tiek pristabdytų ir vaikų bėgimą iš kaimo mokyklų.
Kokius įstatymus ar jų pataisas dar tikitės priimti iki šio Seimo kadencijos pabaigos?
Laikotarpis sudėtingas: priešrinkiminiai metai – į viską žiūrima tarsi per padidinamąjį stiklą. Ypatingai, manau, padaugės siūlymų priimant populiarius įstatymus, bet jiems reikalingi tam tikri finansiniai resursai. Štai Prezidentas vetavo įstatymą dėl lengvatinio PVM tarifo vaisiams ir daržovėms, ta?iau Seimo dauguma tą veto atmetė. Tai yra populiarus dalykas, ta?iau niekas nemanė, kad jis lygiai taip pat atsilieps biudžetui ir privers mažinti finansavimą kitoms sritims. Spėju, kad prieš Seimo rinkimus bus vengiama nors ir reikalingų, bet nepopuliarių įstatymų, kurie gali būti įvairiai interpretuojami. Iš „revoliucinių“ yra užregistruotas Šeimos įstatymas, kurį pateikė mūsų frakcija. Įstatyme kalbama apie dar didesnę paramą šeimai, tai taip pat pareikalautų tam tikrų finansinių išteklių. Kai kurios šio įstatymo nuostatos jau įgyvendinamos taisant kitus įstatymus, reguliuojan?ius socialinę paramą šeimai.