Pavadinimas: Utenos valdantieji finansines savivaldybės problemas spręs didindami mokes?ius ir griaudami pastatus
Kategorija: Archyvas
Data: Jun 9, 2013
http://www.pupinis.lt/straipsnis-142.html

Utenos valdantieji finansines savivaldybės problemas spręs didindami mokes?ius ir griaudami pastatus

Utenos rajono savivaldybės tarybos valdantieji nusprendė pasipinigauti didindami mokes?ius. Keis?iausia, kad pagrindinis mero A. Katino argumentas – neva kaltas Seimas, kuris suteikė galimybę pa?ioms savivaldybėms priimti sprendimus dėl mokes?ių tarifų. Gana keistas argumentas. Juk Turto mokes?io, taip pat ir Žemės mokes?io įstatymai suteikia savivaldybėms galimybę ne tik didinti, bet ir mažinti mokes?ius. Turto mokes?io tarifą galima mažinti iki 0,3 proc. turto mokestinės vertės, o žemės mokes?io – net iki 0,01 proc. žemės mokestinės vertės. Ta?iau ir ankstesniais metais Utenos rajono valdantieji nepasikuklindavo nustatydami minėtų mokes?ių maksimalias ribas. Nemažai savivaldybių kur kas atsakingiau žiūrėjo į savo atsakomybę nustatydami mokes?ių dydžius. Net Vilniaus savivaldybė, išgyvenanti ne pa?ius geriausius laikus, praėjusiais metais taikė turto mokes?io nuolaidas, maksimalų, 1 proc., tarifą nustatydama tik apleistiems pastatams. Tuo tarpu Utenoje visiems buvo taikomas 1 proc. tarifas.

Dar 2013 metais kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio rajonuose stengėsi pasitvirtinti tokius žemės mokes?io tarifus, kad žemės mokestis pinigine išraiška nedidėtų. Minėtos savivaldybės rajono teritorijas suskirstė zonomis, atsižvelgdamos į žemės mokestinę vertę, ir toms zonoms, o ne visai rajono teritorijai nustatė atskirus tarifus. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybės taryba brangiausiai, ar?iausiai miesto esan?iai žemės ūkio paskirties žemei 2013 metams taiko 0,1 proc. tarifą, pigesnei 0,2 proc. Tuo tarpu Utenos taryba Utenos ūkininkams ir žemdirbiams 2013 metams taiko 1,5 proc. tarifą. Praėjusiame tarybos posėdyje taip pat vyko pakankamai karštos diskusijos dėl mokes?ių tarifų ateinan?iam 2014 metų mokestiniam laikotarpiui. Tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas, kuriuo buvo siūloma naujam mokestiniam laikotarpiui nustatyti nekilnojamojo turto mokes?io tarifą atsižvelgiant į įmonės dydį ir ten dirban?ių darbuotojų skai?ių. Kuo daugiau darai investicijų ir priimi daugiau darbuotojų, tuo daugiau moki turto mokes?ių. Tuo tarpu kai kurios kitos savivaldybės, norėdamos paskatinti įmones didinti investicijas, kartu ir kurti kuo daugiau darbo vietų, atvirkš?iai, investuojan?ioms ir darbuotojų skai?ių didinan?ioms įmonėms taiko mažesnius mokes?ius. Nors tarybos nariams sprendimo projekte Utenos įmonėms, įdarbinan?ioms daugiausiai darbuotojų, buvo siūloma turto mokes?ius padidinti iki 1,5 proc. mokestinės vertės, tik po ilgų diskusijų rajono tarybos valdantieji nusprendė didžiosioms įmonėms padidinti mokes?ius iki 1,2 procento ir taikyti tokį patį mokestį kaip ir vidutinėms įmonėms. Tai reiškia, kad net 20 procentų didėja turto mokes?iai visoms įmonėms, kurių balansinė vertė peržengs 17 mln. Lt. ribą ir kuriose dirbs daugiau negu 50 darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas gali stabdyti investicijas ir skatinti įmonių vadovus nedaryti investicijų ir nepriimti darbuotojų, rajono tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš?ionių demokratų frakcija siūlė nedidinti mokes?ių, nes jie ir taip didės vien dėl įmonių mokestinės vertės didėjimo. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš?ionių demokratų frakcija, kad kompensuotų mokes?ių didėjimą žemdirbiams dėl žemės mokestinės vertės didėjimo, taip pat siūlė bent šiek tiek pamažinti mokestį žemdirbiams, t. y. žemės ūkio paskirties žemei. Nors iš esmės reikėtų pamažinti mokes?ių tarifą ir kitiems ūkio subjektams. Kai kurių verslo objektų žemės mokestis gali didėti net iki 4 kartų. Todėl Utenos savivaldybės tarybos daugumos sprendimai kuo grei?iau išspręsti praskolinto biudžeto problemas mokes?ių mokėtojų sąskaita ilgainiui gali sukurti neigiamą Utenos, kaip nepatrauklios vietos verslui vystyti, įvaizdį. Praėjusiame tarybos posėdyje buvo ir daugiau kontraversiškų sprendimų, sukėlusių nemažai abejonių ir tarp pa?ių valdan?iųjų, t.y. socialdemokratų, Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo bei krikš?ionių ir Naujosios sąjungos frakcijų narių. Vienas iš jų – tai priimtas sprendimas pa?iame Sudeikių centre nugriauti nuo 1937 metų buvusios Sudeikių mokyklos pastatą. Prieš posėdį teko lankytis Sudeikiuose ir kalbėtis su Sudeikių bendruomenės lyderiais. Nors ten esama gin?ų dėl bendruomenės buveinės vietos, ta?iau visi sutaria, kad pastato, prie kurio statybos anuo metu prisidėjo ir moksleivių tėvai ir kurią baigė bent keli Sudeikių krašto žmonės, tapę profesoriais ir mokslų daktarais, tikrai nevalia. Tuo labiau ir savivaldybės užsakytame statinio būklės įvertinimo akte rašoma, kad pastatą rekomenduojama griauti, tik ,,jeigu nėra galimybės pašalinti statybos teisės aktų pažeidimus“. Ta?iau akte nurodyti pažeidimai ir reikalavimai, tokie kaip perdangų konstrukcijų sustandinimas, šildymo sistemos atnaujinimas, pastato langų, stogo dangos pakeitimas ar tuo labiau elektros instaliacijos pakeitimas, yra tikrai nesunkiai įgyvendinami. Juk, jeigu taip būtų sprendimus priėmusi Druskininkų savivaldybė, būtų išgriovusi bent pusę kurorto medinių namų. Vis dėlto jie saugojo senus pastatus, kartu saugodami ir istorinį bei architektūrinį paveldą. Mūsų frakcija siūlė neskubėti priimti sprendimo ir apklausti Sudeikių gyventojus. Deja, dauguma su meru A. Katinu vėl pasirodė labai drausminga ir vieninga. Netgi nuskambėjo mero samprotavimas, atseit mes, Utenos rajono taryba, tam ir išrinkta, kad priimtume sprendimus, ne visada patinkan?ius bendruomenėms. Ta?iau griauti pastatą vien todėl, kad savivaldybė pritrūko pinigų jo remontui, tikrai, manau, nusikalstama. Kadangi artėja naujas finansinis periodas, o bendruomenės iš ES fondų vėl gaus lėšų, nemanau, kad sutvarkyti minėtą pastatą bus didelių problemų. Manau, sudeikie?iai parodys savo pilietinį sąmoningumą ir dar darys žygių, siekdami sustabdyti eilinę Utenos valdan?iųjų beprotybę. Dar vienas smūgis laukia kaimo bendruomenių. Utenos rajono savivaldybės tarybos dauguma dar kartą siekia sutaupyti kaimo vietovių sąskaita. Utenos taryba buvo supažindinta su vadinamosios darbo grupės, kuriai vadovauja Utenos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Z. Ringelevi?ienė, pasiūlymu ,,Dėl Utenos kultūros centroveiklos ir tinklo optimizavimo“. Nors pasiūlymo pradžia labai gražiai skamba: ,,Pertvarkos tikslas - atnaujinti Utenos kultūros centro struktūrą ir veiklos modelį, kuris padėtų atskleisti, išsaugoti ir plėtoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir kūrybinį potencialą“, ta?iau pabaiga labai gudriai surašyta ir labai lūdna: ,,Skatinant bendruomenių ir vietos valdžios bendradarbiavimą vietoj Pakalnių, Kišūnų, Kaniūkų, Pa?kėnų, Vaikutėnų kultūros centrų įsteigti bendruomenės poreikiams tenkinti ir sociokultūrinei veiklai vykdyti laisvalaikio sales, kurias administruos seniūnijų darbuotojai“. Utena atrado naują, kur kas pigesnį kultūros modelį – kultūrą be kultūros darbuotojų. Nežiūrint to, kad tokiam sprendimui priešinasi Sirutėnų, Pakalnių ir Utenos seniūnijos bendruomenės, manau, kad jau kitame posėdyje ,,drausmingoji“ valdan?ioji dauguma įvykdys dar vieną diversiją prieš kaimą. Tikslas tas pats kaip ir didinant mokes?ius ar griaunant remontuotinus pastatus – sutaupyti lėšų skolose skęstan?iai savivaldybei gelbėti. Edmundas Pupinis Utenos rajono tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš?ionių demokratų frakcija