Pavadinimas: Kooperacija naudinga ir krašto ekonomikai, ir kooperacijos veikloje dalyvaujantiems žmonėms
Kategorija: Archyvas
Data: May 2, 2012
http://www.pupinis.lt/straipsnis-124.html

Kooperacija naudinga ir krašto ekonomikai, ir kooperacijos veikloje dalyvaujantiems žmonėms

Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja 2012 metus paskelbė Tarptautiniais kooperatyvų metais. Asamblėja pažymėjo, kad, vykstant spartiems globalizacijos ir rinkos liberalizavimo procesams, kaip niekad svarbus yra kooperatinis judėjimas, kuris padeda spręsti ekonomines, užimtumo, socialines ir kitas problemas.Kooperacija paplitusi ne tik Vakarų Europos, Skandinavijos šalyse, kur didelė dalis gyventojų priklauso net keliems kooperatyvams.

Kooperacija jau tapo ir vienu iš šiuolaikinio žemės ūkio bruožų. Pakanka prisiminti, kad iš 25 didžiausių pasaulio pieno perdirbimo kompanijų net 10 yra kooperatyvai ir ne tik iš Europos, bet ir JAV bei Naujosios Zelandijos, kuri diktuoja „madas" pasaulio pieno ūkyje. Pasaulio patirtis rodo, kad kooperatyvai ūkininkams reikalingi ne tik parduodant savo produkciją, bet ir organizuotai perkant tai, kas reikalinga jos gamybai bei teikiant kitas paslaugas savo nariams.



Smulkieji ūkininkai, šeimos ūkių nariai vis labiau ima suprasti, kad tik per kooperaciją galima apsisaugoti nuo monopolininkų ir įvairiausių tarpininkų primetamų nelygiaver?ių sąlygų parduodant žemės ūkio produkciją, įsigyjant trąšas, energetinius resursus ir organizuojant gamybą perdirbti ūkiuose užaugintai produkcijai. Geras pavyzdys ūkininkų turgeliai, kai geros kokybės, paklausi produkcija parduodama tiesiogiai vartotojui, išeliminuojant įvairius tarpininkus. Ta?iau vienam ūkininkui gaminti, perdirbti ir pardavinėti produkciją didesniais kiekiais yra per sunku ir ne visada racionalu.


Šiuo metu Lietuvos žemės ūkyje veikia apie 220 kooperatyvų. Daugiausia jų yra pieno sektoriuje, kur užima apie 25 procentus žaliavinio pieno supirkimo rinkos, ir grūdų, kur užima 10 procentų grūdų supirkimo rinkos. Ta?iau kitur, pavyzdžiui, daržininkystėje, sodininkystėje, tiekimo ir agroserviso paslaugose, rimtesnio kooperacijos proveržio dar nematyti.


Bankininkystės sektoriuje kooperatinė sistema veikia bene šiuolaikiškiausiai, bet vis dar užima nedidelę dalį paskolų ir indėlių rinkos. Džiugu, kad dauguma iš 72 kredito unijų yra įsikūrę kaimiškose vietovėse ir pastaruoju metu intensyviai didina prieigos taškų skai?ių gyvenvietėse, pakeisdamos iš ten pasitraukusius bankus. Šiuo metu visoje Lietuvoje jau veikia per 120 kasų, kuriomis, vykdydami įvairias finansines operacijas, naudojasi žmonės, gyvenantys kaimiškose vietovėse.


Lietkoopsąjungos sistemoje veikia kelios dešimtys kooperatyvų, daugiausia prekyboje, ta?iau yra jų ir maitinimo, pramonės bei kai kurių paslaugų teikimo srityse. Manau, jau atėjo metas aktyvinti visų šių trijų sektorių bendradarbiavimą, pradedant nuo keitimosi informacija, patirtimi ir baigiant konkre?iais bendrais projektais. Šioje srityje labai vertinu Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos pirmininko Roberto Miliausko iniciatyvas ir siūlymus į kooperatinės prekybos sistemą įtraukti žemės ūkio kooperatyvus bei kooperatines žemės ūkio perdirbimo įmones, aktyviau pasinaudoti esamais „Lietkoopsąjungos“ sandėliais ir kitomis patalpomis, kur būtų galima išsaugoti ir paruošti žemės ūkio produkciją ne tik vietinei rinkai, bet ir eksportui.


Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Organizacijos siūlymą vyriausybėms reikia sudaryti nacionalinius kooperacijos komitetus, kurie koordinuotų visas priemones, susijusias su kooperatinio judėjimo plėtra. Tokio komiteto funkcijas Lietuvoje sausio 18 dienos Vyriausybės nutarimu buvo pavesta sudarytai Nacionalinei kooperacijos komisijai, kurios pirmininku paskirtas žemės ūkio ministras Kazys Starkevi?ius.


Sudarius komisiją buvo paruoštas išsamus priemonių planas, skirtas ne tik pažymėti Tarptautinius kooperatyvų metus, bet, manau, ir duosiantis stimulą platesniam kooperatiniam judėjimui Lietuvoje. Atsižvelgiant į priemonių planą balandžio 27 dieną LR Seime vyko tarptautinė konferencija „Kooperacija: tarptautinė patirtis ir plėtros perspektyvos Lietuvoje“. 

Konferencijoje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Nacionalinės kooperacijos komisijos pirmininkas, žemės ūkio ministras Kazys Starkevi?ius, Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas, Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Drigin?ius, ŽŪR pirmininkas Andriejus Stan?ikas, Lietuvos kredito unijų asociacijos pirmininkas Ramūnas Stonkus, kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkė Jūratė Dovydėnienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis bei garbūs sve?iai iš užsienio – Man?esterio kooperacijos koledžo vadovo pavaduotoja Emma Willder bei Trentino kooperatyvų federacijos generalinis direktorius Carlo Dellasega, kuri tikino, jog kooperacija – vienas palankiausių žmonėms krizių išgyvenimo būdų, demokratiškas, autonomiją skatinantis modelis, kurio platus naudojimas labai naudingas ir krašto ekonomikai, ir kooperacijos veikloje dalyvaujantiems žmonėms.


Kooperacijos tradicijos Lietuvoje pakankamai senos. Pirmieji kooperatyvai Lietuvos teritorijoje įsisteigė dar XIX amžiaus viduryje, t.y. seniau negu daugelyje Europos šalių. Kooperatyvai Lietuvoje ypa? klestėjo tarpukariu. Ta?iau dabar kooperatyvų yra 6 kartus mažiau, nei buvo tarpukariu. Ta?iau gerų vil?ių teikia tai, kad dalyvaujant įvairiuose kaimo gyventojų, ūkininkų, kaimo bendruomenių susirinkimuose vis daugiau girdėti balsų apie tai, jog kooperatyvai yra geriausia išeitis apsisaugant nuo įvairių tarpininkų diktato. Žmonės pradeda atsikratyti baimių ir nepasitikėjimo, kuris susiformavo kolūkinės sistemos metu. Jie jau mato gerąją kooperatyvų patirtį ir supranta, kad tik susikooperavę jie gali tapti didesne jėga rinkoje. Kitais metais sukanka 20 metų, kai atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje vėl įsigaliojo Kooperacijos įstatymas. Per šiuos metus kooperatyvų steigimasis buvo gana lėtas, ypa? produkcijos perdirbimo ir pardavimo srityse, kooperatyvai neskaitlingi, jie vis dar nėra linkę jungtis į kooperatyvų sąjungas ir organizuoti bendrą veiklą. 


Konferencijoje buvo aptartos kooperatinio judėjimo plėtros galimybės Lietuvoje, kitų šalių patirtis. Konferencijos metu ne kartą paminėta, jog sudėtingiausia Lietuvoje yra sukurti kooperatyvą, kuris užsiimtų produkcijos perdirbimu ir prekyba. Nemažai dėmesio skirta kitai kooperacijos rūšiai – kredito unijoms, kurios teikia visas bankines paslaugas, ta?iau nuo įprastų komercinių bankų skiriasi tuo, kad jų savininkai tuo pa?iu metu yra ir klientai, galintys daryti įtaką įmonės veiklai. Kredito unijos ir šiuo metu sėkmingai bendradarbiauja su ūkininkais, kur kas priimtinesnėmis sąlygomis negu bankai teikdamos jiems trumpalaikes paskolas. Aptartos ir miško savininkų kooperatyvų įsisteigimo problemos, taip pat diskutuota apie galimybę visų sri?ių  kooperatyvams susijungti į konfederaciją. Toks darinys leistų kooperatyvams koordinuoti savo veiksmus, glaudžiau bendradarbiauti vieniems su kitais. Pavyzdžiui, kooperatinės prekybos sistema turi neblogą įvairios paskirties pastatų bazę, laisvus sandėlius bei patalpas, kuriomis galėtų sėkmingai pasinaudoti žemės ūkio kooperatyvai, organizuodami savo produkcijos paruošimą eksportui ir vietinei rinkai.


Reikia pažymėti, kad kooperacijos segmentas labai svarbus ne tik dėl to, kad gali išspręsti nemažai Lietuvos ekonomikos problemų reguliuojant žemės ūkio produktų, finansinių paskolų ir paslaugų kainas, bet kooperacinio verslo principas svarbus ir dėl to, kad yra bendruomeniškas ir pratinantis žmones prie tam tikro demokratiško verslo valdymo principo. Kooperacijos pagrindinė esmė yra ta, kad kiekvienas kooperatyvo dalyvis turi vieną balsą. Be to, kooperacija pajėgi įtraukti į verslą ir tuos žmones, kurie patys nesugeba to padaryti. Tai labai svarbu ne tik minėtiems kooperacijos veikloje dalyvaujantiems žmonėms, bet ir visai valstybės ekonomikai.


Siekiant įamžinti esminį įvykį – tarptautinius kooperacijos metus – ir tai, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pirmą kartą „už vieno stalo“ susėdo pagrindinės Lietuvos kooperacijos organizacijos, kitą dieną po konferencijos, balandžio 28 dieną, Lietuvos kredito unijos, Lietuvos kooperatyvų sąjunga, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmais ir Nacionalinė kooperacijos komisija Pir?iupiuose, Varėnos r., organizavo renginį „Sodiname kooperacijos parką“. Renginio metu minėtų kooperatinių organizacijų atstovai pasodino apie 10 tūkstan?ių medžių ir atidengė stogastulpį, simbolizuojantį Lietuvos kooperacijos vienybę.


Edmundas Pupinis
Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas