Pavadinimas: Siekiant tiesioginių išmokų, politinius dividendus medžiojan?ių politikų
Kategorija: Archyvas
Data: Apr 19, 2012
http://www.pupinis.lt/straipsnis-120.html

Siekiant tiesioginių išmokų, politinius dividendus medžiojan?ių politikų


Artėjant rinkimams, kaip paprastai, padaugėja ,,kovotojų". Vieni kalbomis ,,kovoja" už mažesnes kainas, kiti ,,kovoja" už pigesnes dujas, treti - prieš atominės elektrinės statybą, o štai į kaimo elektoratą nusitaikę politikai ir politinės partijos pradėjo ,,kovoti" už teisingas tiesiogines išmokas. Įdomiausia, kad tiek G.Vagnoriaus krikš?ionys, tiek R. Karbausko žalieji valstie?iai ,,kovą" įprasmina vienodai, t.y. surinktais parašais. Pirmieji parašus renka ,,Dėl ES išmokų Lietuvos ūkininkams padidinimo ir paramos žemės ūkiui suvienodinimo" ir kreipiasi į Europos Parlamento Peticijų komiteto pirmininkę reikalaudami priimti ir išnagrinėti peticiją, kuria reikalaujama didesnių išmokų Lietuvos žemdirbiams 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui. Antrieji renka parašus prieš ,,Baltijos šalių diskriminaciją Europos Sąjungoje", kreipiasi nežinia į ką, ta?iau ragina LR Prezidentę, LR Seimą ir LR Vyriausybę, kad derybose dėl naujojo 2014-2020 m. finansinio laikotarpio su ES tinkamai įvardintų Lietuvos prioritetus.

 



Lietuvos žemdirbius ir ūkininkus vienijan?ios asocijuotos struktūros nusprendė nesikišti į šį politizuotą procesą. Tai ne atsitiktinumas, nes asocijuotos struktūros, atstovaujan?ios Lietuvos žemdirbius, ES ūkininkus ir žemdirbius vienijan?iose struktūrose, tokiose kaip COPA-COGECA (Europos Sąjungos žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacija), supranta, kad pavieniui, t.y. ne tik veikiant atskiroms partijomis, o net ir atskiroms šalimis, tikrai norimo rezultato nepasieksime. Todėl neatsitiktinai vis dažniau Lietuvos, Latvijos ir Estijos Žemės ūkio ministrai, minėtų šalių žemdirbius vienijan?ios asociacijos sėda prie bendro stalo, derina pozicijas ir tariasi dėl bendrų veiksmų, siekdami teisingesnio paramos paskirstymo, pradedant 2014-2020 metų finansiniu periodu. Todėl pavieniai politinių partijų ,,šūviai" gali būti traktuotini ne kaip kitaip, o kaip noras įgyvendinti siaurus politinių partijų interesus, renkant parašus suaktyvinti savo galimą elektoratą tam, kad kuo geriau pasirodytų šių metų Seimo rinkimuose, ir nieko daugiau. Ta?iau kai ant kortos pastatyta mūsų žemdirbių mažiausiai septynerių metų laikotarpio finansinė perspektyva, partijų-išsišokėlių veiksmai atrodo perdėm savanaudiškai. Susitikimuose ūkininkai manęs klausia, kaip reikėtų reaguoti į tokius parašų rinkimus. Šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad manu, jog nevertėtų reaguoti, nes, kaip minėjau, tai pavienių partijų iniciatyva ir reikalas. Papras?iausiai siūly?iau ,,tuš?iai nešaudyti į orą", o palaukti Lietuvos žemdirbius vienijan?ių struktūrų iniciatyvų. Remdamasis turima informacija neatmetu galimybės, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbius vienijan?ios asociacijos reikiamu momentu pasiūlys bendrų akcijų. Noriu pabrėžti, kad tai turi įvykti reikiamu momentu, priklausomai nuo derybų su ES komisija eigos, o ne nuo to, kas į galvą šauna vienam ar kitam politikui.

Džiaugiuosi, kad šių metų vasario 16 d. COPA-COGECA prezidiumo posėdžio metu pasiekti pirmieji reikšmingesni laimėjimai. Minėto prezidiumo posėdyje buvo patvirtinta bendra pirminė COPA-COGECA reakcija į Europos Komisijos teisinius pasiūlymus dėl BŽŪP po 2013 m. Ilgai bei įtemptai diskutavusios COPA-COGECA organizacijos narės galiausiai patvirtino reakcinį dokumentą, kuriame išskirtinis dėmesys atkreiptas į nesąžiningą situaciją, diskriminuojan?ią Baltijos šalių ūkininkus. Lietuvos žemdirbius vienijan?ių asociacijų vadovai, sugrįžę iš COPA-COGECA tarybos posėdžio, minėto dokumento priėmimą įvardino kaip didžiulį pasiekimą. Taip pat pabrėžė, kad tokį rezultatą pavyko pasiekti dėl ilgo tarpusavio bendradarbiavimo su ŽŪR narėmis, ypa? su kitų Baltijos valstybių žemdirbių organizacijomis. Pasitvirtinusi bendrą reakcinį dokumentą, COPA-COGECA ketina jį teikti visoms būsimą BŽŪP formuojan?ioms institucijoms - Europos Komisijai, Tarybai ir Parlamentui, taip pat kitoms su žemės ūkiu susijusioms institucijoms ir organizacijoms.

Sugrįžę iš minėto posėdžio Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovai, paklausti apie ateities planus, teigė, kad būtina ir toliau bendradarbiauti su Latvija ir Estija ir kad Briuselyje trys Baltijos šalys jau atpažįstamos kaip „Baltų" blokas, turintis išskirtinę specifiką ir interesus. Taip pat konferencijos metu buvo pažymėta, kad yra iškelta idėja ES institucijoms pristatyti peticiją nuo visų 3 Baltijos valstybių, pasirašytą Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.

 Savaime suprantama, tokia peticija, jei būtų surinktas bent 1 milijonas Baltijos šalių pilie?ių parašų, tikrai būtų dėmesio verta, ES struktūrose svarstytina iniciatyva. Todėl ūkininkus, ypa? politines partijas, jau organizavusias parašų rinkimo akcijas, ragin?iau ,,tuš?iai nešaudyti į orą", o palaukti koordinuotų Baltijos valstybių ūkininkus ir žemdirbius vienijan?ių organizacijų veiksmų.

 

Edmundas Pupinis,
 Kaimo reikalų komiteto pirmininkas