Pavadinimas: Varšuvoje ES valstybių Kaimo reikalų komitetų pirmininkai diskutavo dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities
Kategorija: Archyvas
Data: Oct 4, 2011
http://www.pupinis.lt/straipsnis-106.html

Varšuvoje ES valstybių Kaimo reikalų komitetų pirmininkai diskutavo dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities

       2011 m. rugsėjo 26 d. Seimo, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis dalyvavo Varšuvoje, Lenkijos Senato ir Sejmo rengiamoje konferencijoje dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities, kurioje dalyvavo Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros, ir nacionalinių parlamentų žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalus kuruojan?ių komitetų atstovai.

 



„Pirmininkaujan?ios ES Tarybai Lenkijos atstovai griežtai pasisakė už esminę Bendrosios žemės ūkio politikos reformą. Pasak Lenkijos žemės ūkio ministro Marek Sawicki, dabartinė tiesioginių išmokų sistema priklauso ne nuo to ką gamina ūkininkas, bet kurios šalies ūkininkas yra. Reformuotos BŽŪP tikslas turi būti konkurencingumo tarptautinėje rinkoje gerinimas, didesnis orientavimas į rinkos poreikius, viešųjų gėrybių įtraukimas įskaitant maisto saugą ir tvarų ūkininkavimą. Deja, šiandieninė BŽŪP sistema kaip tik stabdo visos ES konkurencingumą sukurdama nelygias sąlygas Bendrijos viduje. Pavyzdžiui, šiandien tiesioginių išmokų dydžių skirtumas tarp šalių yra akivaizdus - štai Baltijos šalių ūkininkai gauna 100 eurų už hektarą, lenkų - apie 200 eurų, tuo tarpų Pietų Europoje, ši suma yra iki 500 eurų" - teigė E. Pupinis. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas pasisakydamas konferencijoje pritardamas M. Sawicki pabrėžė, kad BŽŪP reformos prioritetas turi būti tiesioginių išmokų suvienodinimas, o ne papildomų elementų, kaip „žalinimas", įtraukimas. „Turint omenyje, kad tiesioginių išmokų lygis tarp valstybių narių vis dar labai skirsis, siūlymas taikyti papildomus tiesioginių išmokų elementus tam nukreipiant dideles lėšas, manau, nėra pilnai pagrįstas, nes jis gali stabdyti kur kas mažiau finansiškai remiamų Europos Sąjungos šalių žemės ūkio sektoriaus vystymąsi. Manome, kad kol nėra susitarta dėl bendro tiesioginio išmokų modelio, iš anksto neturėtų būti nustatomi ekologiškumo didinimui skiriamos finansavimo ribos" - pažymėjo E. Pupinis.

Be to, Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad Europos Komisijos numatomas pereinamasis laikotarpis siekiant suartinti ES valstybių tiesioginių išmokų lygius yra net tik per ilgas, bet net ir tuo atveju Baltijos šalių tiesioginių išmokų dydis nuo didžiausio skirtųsi apie 2,5 karto. Taip pat E. Pupinis atkreipė dėmesį, kad rugsėjo pradžioje Lietuvoje susitikę Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos parlamentų Europos reikalų komitetų atstovai bendrai sutarė, kad svarbiausias žemės ūkio politikos reformos prioritetas turi būti skirtas tiesioginių išmokų sistemos, užtikrinan?ios sąžiningas ir teisingas konkurencines sąlygas visiems Europos Sąjungos ūkininkams sukūrimas.

 

Diskusijų metu aiškiai išsiskyrė senųjų ir naujųjų valstybių atstovų nuomonės į tiesioginių išmokų dydžius, nors dauguma ir pritaria, kad turime eiti link suvienodinimo.

 

Konferencijai pirmininkavęs Lenkijos Senato Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Jerz Chróścikowski pažymėjo, kad reforma turi būti ne kosmetinė, o reikšminga, t. y. suvienodintos tiesioginės išmokos tarp valstybių narių, pati tiesioginių išmokų schema turi būti apskai?iuojama vadovaujantis objektyviais kriterijais. Jau žinoma, kad Europos Komisija teisės aktų projektus dėl BŽŪP ateities pristatys spalio 12 d., todėl aršiausios diskusijos ir derybos tik prasideda.