Pavadinimas: E. Pupinis: ne tik valdžia, bet ir patys žmonės turi kurti savo gyvenimą
Kategorija: Archyvas
Data: Apr 25, 2009
http://www.pupinis.lt/straipsnis-10.html

E. Pupinis: ne tik valdžia, bet ir patys žmonės turi kurti savo gyvenimą

Artėja partijoms atsakingas momentas – savivaldybių rinkimai. Kalbiname Tėvynės sąjungos Savivaldybių rinkimų programos rengimo grupės vadovą, Seimo narį, Tėvynės sąjungos prezidiumo narį, buvusį Utenos merą Edmundą Pupinį, prašydami išsakyti savo nuomonę apie savivaldos problemas.
Pirmiausia reikia pasakyti, kad, žvelgiant į bendrÄ… padÄ—tį savivaldybÄ—se, problemų yra įvairių ir padÄ—tis savivaldybÄ—se yra gana skirtinga. Vienose savivaldybÄ—se neatidÄ—liotinai sprÄ™stinos problemos dÄ—l iÅ¡augusios gyventojams tiekiamos centralizuotos Å¡ilumos kainos, kitose labai aktuali problema – mokyklų renovacija, nes tuo buvo nepakankamai rÅ«pintasi. Kai kurios savivaldybÄ—s savo investicijas nukreipia į gerai matomus, politiÅ¡kai populiarius ir politinius dividendus labiau garantuojanÄ?ius darbus, tokius kaip Å¡aligatvių dangų keitimas, taÄ?iau pernelyg apleidžia kitas, ne mažiau svarbias sferas, todÄ—l kai kur nÄ—ra jokio įdirbio vystant infrastruktÅ«rÄ…, reikalingÄ… verslo investicijoms pritraukti ar teikiant pagalbÄ… smulkiajam verslui, skatinant jo plÄ—trÄ…. PraktiÅ¡kai daugumoje savivaldybių savieigai palikti savivaldos plÄ—tros procesai, o rÅ«pestis bendruomenių iniciatyvų palaikymu ir bendruomenių stiprinimu taip ir lieka tik prieÅ¡rinkiminÄ—se deklaracijose.

Taigi, situacija, kaip matote, skirtinga, todÄ—l konkreÄ?ias programas turÄ—s parengti mÅ«sų kandidatai į savivaldybių tarybas kartu su sÄ…rašų lyderiais, nes kaip tik jiems ir teks tas programas įgyvendinti. Programų kÅ«rimo vietose procesas labai svarbus, nes į jį galima įtraukti daug žmonių. Kuo daugiau žmonių, ir nebÅ«tinai tik kandidatų į savivaldybių tarybÄ… ar TÄ—vynÄ—s sÄ…jungos narių, bus įtraukta kuriant rinkiminÄ™ programÄ…, tuo programa taps gyvybingesnÄ—, tuo daugiau žmonių suvoks sprÄ™stinas problemas, ir, atsižvelgdami į iÅ¡diskutuotus prioritetus, galÄ—s dalyvauti jau įgyvendinant paÄ?ių iÅ¡diskutuotas nuostatas. Norime siekti, kad žmonÄ—s nesijaustų svetimi savivaldybÄ—je, ir tai yra viena iÅ¡ pagrindinių mÅ«sų programos idÄ—jų. Savivalda neturi bÅ«ti vien kažkokių iÅ¡rinktųjų, merų ar paskirtųjų administracijos vadovų, iÅ¡ virÅ¡aus į apaÄ?iÄ… nuleidžiamų komandų vykdytojais, ji turi tapti bendru veikimu, leidžianÄ?iu paÄ?ioms žmonių grupÄ—ms, bendruomenÄ—ms, jų lyderiams aktyviai veikti ir kartu su savivaldybių institucijomis sprÄ™sti iÅ¡kylanÄ?ias problemas. Manau, savivaldos procesai turÄ—tų bÅ«ti kuo mažiau biurokratizuoti, o konkretÅ«s sprendimai dÄ—l bÅ«tiniausių darbų turÄ—tų bÅ«ti priimami ne vien mero kabinete, o ir seniÅ«nijose, prieÅ¡ tai juos iÅ¡diskutavus bendruomenÄ—se.
Å iuo metu tikros savivaldos savivaldybÄ—se dar labai trÅ«ksta, mažai tariamasi su gyventojais, o tas tarimasis dažnai bÅ«na formalus. Dažnai netgi ir formalų tarimÄ…si, tÄ…, kurio reikalauja įstatymai (tarkim, ,,tariantis“ su gyventojais dÄ—l detalaus plano ar dÄ—l kokio objekto statybos), stengiamasi atlikti taip, kad kuo mažiau žmonių apie tai sužinotų. Tik pamatai, kad jau dygsta griozdiÅ¡kas pastatas sunkiai pravažiuojamoje gatvÄ—je. Kai jis pradeda augti, žmonÄ—s pamato, kad jis ne vietoje, kyla triukÅ¡mas. Tai reiÅ¡kia, kad valdžia informavo tik formaliai, spaudoje specialiai nepastebimoje vietoje įdÄ—dama skelbimÄ…. Formaliai, atrodo, viskas ir atlikta, ,,pasitarta“. Vis dÄ—lto reikia prisiminti, kad nÄ— viena valdžia nÄ—ra amžina, o sprendimus ji dažnai priima net ir ateinanÄ?ioms kartoms ir ne vietoje pastatytas pastatas stÅ«ksos Å¡imtus metų ir trukdys gyventi daugeliui žmonių. TodÄ—l ir sakome, kad į savivaldos procesÄ… turi bÅ«ti įtraukta kuo daugiau žmonių.
KaimiÅ¡kose savivaldybių seniÅ«nijose tikrai bÅ«tų kur pasireikÅ¡ti bendruomenÄ—ms, panaudoti jų iniciatyvÄ…, taÄ?iau ir ten jos iÅ¡ savivaldos yra iÅ¡stumtos. Ten apskritai jokios savivaldos nÄ—ra. Visas valdymas centralizuotas, lÄ—Å¡as skirsto savivaldybių administracija. SeniÅ«nas – tik kažkoks vietininkas be jokios sprendimo teisÄ—s ir be lėšų. TodÄ—l siÅ«lome seniÅ«nÄ… padaryti svarbiausiu bendruomenÄ—s veikÄ—ju. O toks jis bus tada, kai turÄ—s savo biudžetÄ…, kai jis, pasitelkdamas bendruomenÄ™ ar bendruomenių tarybÄ…, galÄ—s sprÄ™sti lėšų panaudojimÄ…. TodÄ—l siÅ«lome leisti seniÅ«nams disponuoti tam tikru biudžetu, o kad seniÅ«nas ne vienas priimtų sprendimus, bet į šį procesÄ… bÅ«tų įtraukta kuo daugiau žmonių, sudaryti seniÅ«nijų tarybas. Net ir esant dabartinei įstatyminei bazei galima tai padaryti.
Savaime suprantama, ne tik bendruomenės, bet ir visos visuomenės bei valstybės gerovė neįmanoma be deramo dėmesio sprendžiant elementarias problemas, kurios tiesiogiai lemia vieną iš svarbiausių konservatoriams prioritetų – šeimą. Žinia, šeimos gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip sėkmingai bus savivaldybėje organizuojamos ir tvarkomos švietimo, sveikatos apsaugos, saugios ir tvarkingos aplinkos užtikrinimo bei komunalinės paslaugos. Būtent šiose srityse, veikiant iniciatyviai ir išradingai, glaudžiai bendradarbiaujant su bendruomene, savivaldybėse galima daug pasiekti.
Manau, atrodytų net ir diskutuoti nereikia, tai turÄ—tų bÅ«ti savaime suprantamas dalykas, kad vienas iÅ¡ pagrindinių savivaldybei valstybÄ—s deleguotų funkcijų yra rÅ«pinimasis bendrojo lavinimo Å¡vietimo sistema. Mes negalime sakyti: jÅ«s, vaikai, pakentÄ—kit, mes sutvarkysim Å¡aligatvius, o paskui, jei dar liks lėšų – atkreipsime dÄ—mesį ir į jÅ«sų ugdymo sistemÄ…, nors, kaip ir minÄ—jau, dažnai prioritetai nustatomi tokie, kurie geriausiai matomi ir politikams garantuoja daugiau rinkÄ—jų balsų. SavivaldybÄ—s vadovui dažnai politiÅ¡kai patogu parodyti suremontuotÄ… Å¡aligatvį, sutvarkytÄ… vienÄ… kitÄ… kampelį, nudažytÄ… namo fasadÄ…, taÄ?iau, mÅ«sų supratimu, turÄ—tų bÅ«ti atvirkÅ¡Ä?iai. Pirmiausia lÄ—Å¡os turÄ—tų bÅ«ti skiriamos žmogui, sudarant jam sÄ…lygas tobulÄ—ti, ruoÅ¡tis gyvenimui, todÄ—l tiesiog nesuprantama, kai mokyklų renovacija nustumiama net ne į antrÄ…jį planÄ…, ir tai nÄ—ra retas dalykas. Gerai, kad Å¡i žiema neÅ¡alta, o juk dar pernai laikraÅ¡Ä?iai raÅ¡Ä—, kad kai kur klasÄ—se 12 laipsnių Å¡ilumos, vaikai sÄ—di su striukÄ—mis. Ar tokiomis sÄ…lygomis galima vykdyti mokymo procesÄ…? TodÄ—l visų mokyklų renovacija, manau, privalo bÅ«ti vienu iÅ¡ svarbiausių ir neatidÄ—liotinų savivaldybių rÅ«pesÄ?ių.
Taip pat nesuprantamas dalykas, kad dar dauguma savivaldybių nesugeba iÅ¡sprÄ™sti tokios elementarios problemos, kaip nemokamas mokinių aprÅ«pinimas mokymosi medžiaga. Moksleiviai, mokytojai iÅ¡ savo kiÅ¡enÄ—s vis dar privalo mokÄ—ti už mokymo medžiagos kopijavimÄ…. Mokykloms labai ribojami limitai telefoniniams pokalbiams, todÄ—l mokytojas, kad informuotų tÄ—vus apie vaiko neatvykimÄ… į mokyklÄ… ar netinkamÄ… elgesį, turi skambinti savo sÄ…skaita. Mes savo programoje netgi siÅ«lome į mokyklÄ… specialiai priimti darbuotojus, kurie rÅ«pintųsi tokiais dalykais, nes mokytojas mokykloje privalo užsiimti savo dalyko kokybiÅ¡ku dÄ—stymu, o tarp pamokų dažnai lieka tiek laiko, kad tik spÄ—jama pasikeisti dienynÄ…. IÅ¡ namų iÅ¡Ä—jusio, bet mokykloje nepasirodžiusio vaiko niekas nepasigenda. O gal jis jau susidÄ—jo su kokia nusikalstama grupe? Jeigu pirmÄ… dienÄ… tÄ—vai sužinotų, kad vaikas neatÄ—jo į mokyklÄ…, tokių nelaimių neįvyktų. Mes Ä?ia nieko nauja neatradome, tai pasaulyje seniai funkcionuojantys dalykai, kuriuos mes norime įgyvendinti.
Dar vienas svarbus dalykas Å¡eimoms, o ypaÄ? vaikams, – sveikÄ… gyvensenÄ… skatinanti infrastruktÅ«ra ir galimybÄ—s turiningai leisti laisvalaikį. Ar Å¡iuo metu esanÄ?ios sÄ…lygos skatina sveikÄ… gyvensenÄ…? Sporto aikÅ¡telÄ—s dažnai aplūžusios, dviraÄ?ių takų nÄ—ra, laisvalaikio leidimo problemos neiÅ¡sprÄ™stos. TodÄ—l, kai iÅ¡kyla prioritetų klausimas: ar vien Å¡aligatvis, kainuojantis 3 mln. litų, ar sporto aikÅ¡tynų tvarkymas, manau, Å¡iuos prioritetus taip pat turi sudÄ—lioti patys žmonÄ—s, o ne tik vietvalda.
SavivaldybÄ—se daug saugumo problemų. Mes nuo 1995 m. savo programose minÄ—davome ir buvome pradÄ—jÄ™ diegti tokias programas kaip „Saugi kaimynystė“, „Stabdyk nusikalstamumą“. Po to, kai mÅ«sų įtaka savivaldybÄ—se sumažėjo, galima pagalvoti, kad programos specialiai buvo „numarintos“, kadangi jas įgyvendinti pradÄ—jome mes. Daugumoje savivaldybių viskas palikta savieigai, o policija vis dar dažnai konstatuoja, kad nÄ—ra pakankamo ryÅ¡io ir bendradarbiavimo su visuomene. VÄ—lgi matyti, kad reikia specialių resursų, nes savaime tokie procesai nevyksta, juos reikia padÄ—ti organizuoti, nes mÅ«sų visuomenÄ—je iniciatyvos dar trÅ«ksta. Tas darbas turÄ—tų bÅ«ti koordinuojamas savivaldybÄ—je. IÅ¡naudodami žmonių aktyvumÄ… ne tik mažintume nusikaltimų skaiÄ?ių, bet ir sutaupytume lėšų, užsitikrintume saugesnį gyvenimÄ….
Dar viena problema, kuri ne mažės, o tik didÄ—s, todÄ—l neatidÄ—liotinai siÅ«lome sprÄ™sti – tai daugiabuÄ?ių namų renovacija. RamybÄ—s Ä?ia negali bÅ«ti, mes žinom, kad energetiniai resursai brangs, Å¡ilumos kainos didÄ—s ir atidÄ—lioti namų renovacijÄ… yra pragaiÅ¡tinga. Didesnių resursų turÄ—tų skirti ir VyriausybÄ—, bet, kita vertus, reikalinga savivaldybių pagalba, kad tuos resursų gyventojai galÄ—tų efektyviai įsisavinti. Bendrijos yra pernelyg silpnai organizuotos, joms trÅ«ksta ne tik lėšų, bet ir žinių. Å ioje sferoje taip pat reikia aktyvesnių ir savivaldybÄ—s veiksmų. TodÄ—l mes siÅ«lome prie savivaldybių steigti konsultantų etatus, konsultantai padÄ—tų rengti projektus, padÄ—tų žmonÄ—ms organizuoti renovacijos darbus. Jeigu mes pinigus iÅ¡leisime pro nesandarius langus, jų neliks kitiems svarbiems dalykams, todÄ—l reikia skubÄ—ti tvarkyti ir Å¡iÄ… sritį, nes jau nemaža dalis savivaldybių pajuto, kÄ… reiÅ¡kia laiku neinvestuoti į Å¡ilumos Å«kio tvarkymÄ….
Neturime nusigręžti ir nuo verslo. Savo programoje mes akcentuojame, kad verslui mažiausiai, kÄ… galime padaryti, tai jau bent netrukdyti. Vis dar dažnai girdime, kad savivaldybių teikiamomis paslaugomis daug verslininkų nÄ—ra patenkinti. Verslininkai dažnai gaiÅ¡ta laikÄ… dÄ—l biurokratinių trukdžių, valstybÄ—s tarnautojai piktnaudžiauja pradelsdami terminus ir laiku nepriimdami reikiamų sprendimų, net nesuteikdami informacijos, kodÄ—l taip atsitinka ir kt. PastebÄ—jÄ™ tam tikrų nukrypimų nuo įstatymo turime griežtai vertinti, ypaÄ? valstybÄ—s tarnautojų darbÄ…, gal net taikyti griežtas nuobaudas. YpaÄ? reikia skatinti pradedanÄ?iuosius verslininkus. Manome, kad reikia kurti mechanizmus, sudaranÄ?ius galimybÄ™ pradÄ—ti savo verslÄ…. O verslo pradžios rizikos dalį turÄ—tų perimti ir savivaldybÄ—, pasitelkdama valstybÄ—s lÄ—Å¡as. PrieÅ¡ingu atveju ir Å¡itoje srityje negalime tikÄ—tis laukiamo žmonių aktyvumo. Å iuo metu žmogui, turinÄ?iam iniciatyvÄ… ir sugebÄ—jimų, pradÄ—ti verslÄ… yra sudÄ—tinga. Jam reikia pradinio kapitalo, kurio bankas neskuba duoti be garanto, bet jauni žmonÄ—s juk nelabai kÄ… turi užstatyti. TodÄ—l manome, kad ir Å¡iame procese turÄ—tų dalyvauti savivalda. YpaÄ? skatintini kaimo plÄ—tros projektai, nes kaime dabar vystoma nemažai verslo, ypaÄ? turizmo sektoriuje. Ir Ä?ia savivaldybÄ— neturÄ—tų likti nuoÅ¡alyje, kurdama mechanizmus, verslo paramos fondus, kad žmonÄ—s, pradÄ—dami verslÄ…, geromis sÄ…lygomis galÄ—tų pasiskolinti lėšų.